Nors dalis medikų griežtai pasisako jau prieš gimdymą po 35-erių, Vilniaus gimdymo namų vadovė prof. dr. Kornelija Mačiulienė tikina, kad šiuolaikinės medicinos technologijos leidžia pagimdyti bet kokiame amžiuje. Visgi svarbiausias kriterijus yra moters sveikatos būklė.
Vėlyvas nėštumas – ne tragedija
„Nė vienas gydytojas nerekomenduos moteriai pirmą kartą pastoti ir gimdyti 45-erių, tačiau visą reikiamą pagalbą suteiks. Tokiame amžiuje kūdikį išnešioti sunkiau, tačiau vėlyvas nėštumas tikrai nėra tragedija – dalis moterų su tuo puikiai susitvarko“, – sakė Vilniaus gimdymo namų vadovė.
Kartu medikė pripažino, kad kalbant apie šią sritį vis dar nestinga mitų: „Ateina nėščioji, vieną kartą viskas gerai būna, o kitos konsultacijos metu stebiesi, iš kur tiek baimių atsirado. Tuomet moteris sako, jog perpasakojo savo draugės patirtį...“
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. dr. Rūta Nadišauskienė pabrėžė, kad biologinė riba kalbant apie natūralų pastojimą yra 35 metai: „Vėliau šis potencialas mažėja. Tad atidedant nėštumą vėlesniam laikui pastoti gali būti sunkiau.“
Atsiliepia persirgtos ligos
K. Mačiulienė atkreipė dėmesį, kad kasmet stebima tendencija, jog vidutinis gimdyvių amžiaus didėja. Tačiau kuo moteris vyresnė, tuo atsineša didesnę persirgtų ligų puokštę, o kiekviena jų atsiliepia tiek kūdikio išnešiojimui, tiek gimdymui.
„Dabar vidutinis gimdyvių amžius jau siekia 28 metus 7 mėnesius. Natūralu, kad dauguma moterų pirmiausia nori pasirūpinti karjera, užtikrinti būsimo vaiko gerovę. Anksčiau stebėdavomės, kad Skandinavijoje gimdo sulaukusios 34–35, tačiau ir pas mus šis amžius kasmet didėja, o 35 metų gimdyvės – pakankama norma. Visgi laukiantis 45-erių būna sunkiau išnešioti kūdikį ir prižiūrėti nėštumą. Juo labiau, jei kalbama apie pirmą vaiką. Su metais didėja rizika, kad atsilieps jau persirgtos ligos – natūralu, kad iki 28–30 metų amžiaus moteris jų bus turėjusi mažiau“, – sakė ji.
Dažnesnės komplikacijos
Taip pat paprastai vėlesnis nėštumas nerekomenduojamas dėl dažnesnių chromosominių anomalijų, išaugančios gestacinio diabeto, aukšto kraujospūdžio rizikos. Dėl to gali būti nepakankamas vaisiaus augimas, sunkesnis gimdymas, kur kas dažnesnės Cezario pjūvio operacijos, placentos pirmeigos, taip pat auga priešlaikinio gimdymo rizika.
Pašnekovė akcentavo, kad nėštumas – didžiulis krūvis moteriai.
„Tai ypač nepalankiai atsiliepia vyresnio amžiaus moteriai, yra sekinama skydliaukė. Vaisius daug kalcio ir kitų medžiagų paima iš motinos, todėl nenuostabu, kad po gimdymo moterys skundžiasi tiek silpnesniais plaukais, tiek kaulais. Dėl to labai svarbu pasirūpinti tinkamais papildais“, – kalbėjo gydytoja.
Sutrinka hormonų apykaita
Kita vertus, priduria medikė, moterų, kurios pastoja būdamos 45-erių, palyginus yra nedaug: „Iš 3000 gimdyvių pernai sulaukėme keturių moterų vyresnių nei 45 metų amžiaus, dvi iš jų pagimdė natūraliai, dviem prireikė Cezario pjūvio operacijos. Gimdžiusių virš 40-ies metų amžiaus buvo trisdešimt, iš jų Cezario pjūvio operacijos prireikė keturioms, dar buvo du kraujavimai.“
Ji priminė, kad tikrųjų ovuliacinių ciklų mažėja jau nuo 40-ies, tad nėštumo eiga dėl hormoninių pokyčių gali būti šiek tiek komplikuota – kartais prireikia ir vaistų, pagulėjimo.
„Juo labiau jei kalbame apie pirmąjį nėštumą dėl to, kad moteris anksčiau sunkiai pastojo, tai jau ženklas, kad hormonų apykaita yra sutrikusi“ – sakė K. Mačiulienė.
Būtinas vaisiaus ištyrimas
Medikai primena, jog pastojus yra būtina antenatalinė vaisiaus patikra (arba – antenatalinis vaisiaus ištyrimas) pirmame ir antrame nėštumo trečdaliuose. Taip pat kiekvienai vyresnei nei 35-erių nėščiajai nemokamai atliekama chromosomų anomalijų patikra. Nemokamai detalus ultragarsinis tyrimas ir biocheminis tyrimas taip pat atliekamas esant kitoms indikacijoms).
„Nors pastojus vyresniame amžiuje labai dažnai bijoma dėl kūdikio apsigimimų, pavyzdžiui, Dauno sindromo, tačiau galimų chromosomų anomalijų pasitaiko ir jauname amžiuje. Aišku, nuo 35-erių metų rizika didėja, todėl siekiama remtis ne tik moters amžiaus, bet ir detalaus ultragarsinio bei specialaus biocheminio tyrimo kriterijais. Kai kuriais atvejais rekomenduojamas vaisiaus vandenų tyrimas arba neinvazinis prenatalinis moters kraujo tyrimas“, – pastebėjo R. Nadišauskienė.
Jos teigimu, taip pat neišeitų tvirtinti, kad persileidimai laukiantis tokio amžiaus yra dažnesni: „Apskritai didesnė dalis pastojimų baigiasi persileidimu moterims to net nežinant. Tai – vadinamasis biocheminis nėštumas, kuris yra nebūtinai nustatomas. Persileidimas gali būti susijęs su lėtinių ligų išryškėjimu. Kitas dalykas, esant ryškiems defektams (kurie gali būti sąlygoti tik vyresnio moters, bet ir vyro amžiaus) gamta taip susitvarko, kad nėštumas natūraliai nutrūksta.“
Lydi perteklinės baimės
Savo ruožtu Mokymų ir psichologinio konsultavimo centro psichologė Vitalija Mikutainienė pastebėjo, kad vėlyva motinystė turi tiek savo pliusų, tiek minusų.
„Dažniausiai nėštumą planuodama vyresnė moteris emociškai yra brandesnė, ji turi didesnį finansinį užtikrintumą, kitaip reaguoja į įvairias situacijas, geriau įsivaizduoja, kas gali nutikti su vaiku. Aišku, yra ir trūkumų – didesnė gyvenimo patirtis sąlygoja daugiau baimių, kad kažkas atsitiks su vaiku, tuomet atsiranda perteklinis noras jį apsaugoti, noras tobulai auginti, labiau išlepinti. Kitas yra fiziologinis niuansas – su amžiumi sunkiau naktimis keltis, tad gali lydėti didesnis nuovargis“, – aiškino psichologė.
Anot jos, paprastai vėlesnį nėštumą lemia vėliau prabudęs motinystės instinktas arba noras pakeliauti, pagyventi sau, susikurti gyvenimo pamatą: „Be abejo, nėra jokių taisyklių, kada turėtų prabusti motinystės instinktas. Tačiau kai tai nutinka 30–35-erių ir jei dar antra pusė būna vyresnio amžiaus, tada neretai susiduriama su vaisingumo problemomis. Tad jei pradedamas gydymas, nėštumas užsitęsia, vaikelis būna labai išlauktas, tad labai saugomas.“