„Lietuvos kurčiųjų bendruomenės nariai gali jaustis lygiateisiais Lietuvos Respublikos piliečiais. Daugelis šiuo įtemptu metu bendruomenei kylančių iššūkių operatyviai ir sklandžiai sprendžiami bendradarbiaujant Prezidentūrai, Vyriausybei, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), Neįgaliųjų reikalų departamentui, Lietuvių gestų kalbos vertimo centrui (LGKVC) ir Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijai, – teigia LKD prezidentas. – Kreipėmės ir dėl mobiliųjų punktų pritaikymo, jau dabar šie punktai turi būti aprūpinti planšetiniais kompiuteriais, kuriais medikai prireikus galės nuotoliniu būdu susisiekti su gestų kalbos vertėjais.“
K. Vaišnora priduria, kad į LKD prašymą atsižvelgė ir visuomeninė televizija – į gestų kalbą verčiamos karantino metu kasdien vaikams transliuojamos „Įdomiosios pamokos“ – juk kurtieji mokiniai turi teisę gauti tą pačią informaciją, kaip ir visi kiti Lietuvos moksleiviai.
Kurtieji vertėjams dėkoja kaip medikams
LGKVC direktorė Ramunė Leonavičienė sako, kad su K. Vaišnora jau anksčiau galvojo apie tiesioginius oficialių renginių vertimus į gestų kalbą. Vis dėlto, pasak jos, iki pandemijos nebuvo galima pažeisti tam tikros ceremonijų tvarkos, pavyzdžiui, vertėjui nebuvo galima Prezidentūroje stovėti šalia prezidento. Pandemija nugriovė iki tol buvusias kliūtis: „Viskas paprasta – juk tam, kad vertimas būtų parodytas greitai, čia ir dabar, paprasčiausia šalia kalbančiojo stovėti vertėjui.“
Pasak LGKVC direktorės, kurčiųjų bendruomenės reakcija buvo labai teigiama: „Iš pradžių žmonės negalėjo patikėti, jog tai – ne vienkartinė paslauga. Kai pamatė, kad visos spaudos konferencijos verčiamos, pasipylė padėkos vertėjams – kurtieji jiems dėkoja taip, kaip šiuo metu pas mus dėkojama medikams.“
R. Leonavičienė primena, kad dar šių metų vasario 16-ąją LKD prašymu gestų kalbos vertėjas pirmą kartą Lietuvos istorijoje stovėjo šalia prezidento per iškilmingą vėliavos pakėlimo ceremoniją. „Tai buvo lyg repeticija prieš pandemiją. Prezidentas parodė pavyzdį, o tada pajudėjo ir kitos institucijos – akmenukas nuo kalno buvo paleistas, – sako LGKVC direktorė. – Tikiu, kad ši praktika bus tęsiama ir pasibaigus karantinui – juk tai papildomai niekam nekainuoja, o toks filmavimas yra paprastesnis ir pigesnis.“
0,6 proc.
1,7 proc.
2,1 proc.
Įjungtas budėjimo režimas
Gestų kalbos vertėjų darbą Vilniaus apskrityje koordinuojanti LGKVC Vilniaus teritorinio skyriaus vedėja Danguolė Dragūnienė sako, kad vertėjai į spaudos konferencijas vyksta kasdien, ir ne po kartą. „Pirmiausia pasikvietė SAM, paskui Vyriausybė, Prezidentūra, o šią savaitę pradėjome bendrauti ir su Seimu. Sudarėm komandą iš 10 vertėjų, galinčių teikti tokio pobūdžio vertimus. Grafikus dėliojam iš anksto, bet juos tenka dažnai keisti. Kartais netgi naktį gaunu žinutę su prašymu. Viskam esam pasirengę, budim visą laiką“, – pasakoja D. Dragūnienė.
Gestų kalbos vertėjas Artūras Kartanovič sako, kad paprastai vertėjai apie planuojamas konferencijas sužino prieš 1–2 dienas. „Būna ir skubių atvejų, kai kvietimą gauname likus 1 ar 2 valandoms iki konferencijos pradžios. Dirbam ir savaitgaliais. Šiandien kaip tik pagal grafiką mano eilė, todėl nuo pat ankstyvo ryto budžiu ir, jeigu bus poreikis, sulaukęs skambučio vyksiu į nurodytą vietą.“
Artūrui teko dirbti ir kovo 9 d. SAM vykusioje pirmojoje spaudos konferencijose, kuri buvo tiesiogiai verčiama į gestų kalbą. „Jaučiausi įprastai, tiesiog atlikau savo darbą, nesureikšmindamas, kieno kalbą verčiu ir kokioje aplinkoje viskas vyksta, – sako Artūras. – Gestų kalbos vertėjai vertimus atlieka visur, kur tik įmanoma, o šis kartas išsiskyrė tuo, kad tiesiog tą dieną tapau labiau viešai matomas ir aptariamas.“
Vertėja Diana Girnytė tvirtina šiuo metu streso jaučianti daugiau nei įprastai. Ir ne tik todėl, kad tenka versti svarbiausių valstybės veikėjų kalbas: „Situacija tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje neeilinė. Pranešėjų temos specifinės, sudėtingos, vartojami nekasdieniai terminai, visa tai reikalauja tam tikrų kompetencijų. Klaidų kartais neišvengiam, bet visi vertėjai stengiasi savo darbą atlikti profesionaliai, informaciją perteikti taip, kad kurtieji suprastų, kokia šiuo metu situacija, ir informacijos sraute jaustųsi lygiaverčiai su girdinčiaisiais.“
Vertėjas Arūnas Šaukeckas taip pat prisipažįsta, kad tokiu įtemptu metu jaudulio išvengti sunku: „Širdyje šiurpuliuko vis dar yra, juk čia visai naujas dalykas, galvoji ne tik apie vertimą, bet ir kaip tai atrodo vizualiai, kaip tave priims aplinkiniai. Vis dėlto dirbi ne vienas, jauti atsakomybę už visą komandą. Aišku, padeda tai, kad visi aplinkui supratingi ir geranoriški.“
Spaudos konferencijų organizavimas labai keičiasi, prie visų aplinkybių turi prisitaikyti ir gestų kalbos vertėjai. Iš pradžių jie dirbo po vieną, bet pastebėjus, kad konferencijos užsitęsia, pradėjo versti poromis, vienas kitą pakeisdami kas 15–20 minučių.
„Vienam versti kone valandą vykstančią spaudos konferenciją be galo sunku, – sako Arūnas. – Be to, iš pradžių konferencijose dalyvaudavo labai daug žmonių, žurnalistai vienas per kitą užduodavo klausimus, dėl nuolatinio šurmulio būdavo nelengva suprasti, kada kurį klausimą versti. Dabar, kai konferencijos vyksta nuotoliniu būdu, vertėjams daug lengviau.“
Svarbiausia užduotis – vertėjų saugumas
Itin svarbu vertėjus apsaugoti nuo koronaviruso, pripažįsta D. Dragūnienė: „Įsivaizduokit, kas būtų, jeigu nors vienas vertėjas užsikrėstų koronavirusu – visai komandai grėstų saviizoliacija. Todėl stengiamės, kad jie turėtų svarbiausių apsaugos priemonių – dezinfekcinio skysčio, vienkartinių pirštinių, medicininių kaukių. Apsauginės kaukės perkamos kiekvienais metais, jos reikalingos esant gripo epidemijai. Kaip tyčia, praėjusių metų pabaigoje medicininių kaukių nupirkau žymiai daugiau, tad šiuo metu jos labai praverčia. Šiaip juk vertėjai ir įprastu metu dirba didesnio pavojaus sąlygomis, kontaktuoja ir su sergančiais klientais.“
„Tokia jau mūsų profesija – turime eiti ten, kur mūsų reikia. Vis tiek stengiuosi negalvoti, kad galiu užsikrėsti, esu nusiteikęs optimistiškai“, – sako Arūnas. „Žinoma, rizikos yra, todėl turime imtis visų priemonių, kad apsaugotume save ir kitus. Naudojame įvairias priemones, visą laiką esame raginami rūpintis rankų higiena, dezinfekuoti paviršius, laikytis tinkamo atstumo“, – tvirtina Diana. Jai pritaria ir Artūras. Jis sako, kad teko išbandyti įvairius apsaugos variantus, o neseniai vertėjams parūpintos permatomas veido kaukės.
Pasak D. Dragūnienės, šiais skaidriais apsauginiais skydais vertėjai aprūpinti po vienos spaudos konferencijos Prezidentūroje, kurioje vertėjai dirbo dėvėdami respiratorius. „Gestų kalbos gramatika perteikiama ne tik rankomis, verčiant labai svarbu ir veido mimika, lūpų judesiai, emocijos, todėl uždengus veidą vertimas nėra visavertis, – tikina D. Dragūnienė. – Iš karto po įvykio Prezidentūroje pradėjome ieškoti permatomų kaukių. Kreipiausi į prezidento patarėją Antaną Bubnelį, su kuriuo puikiai bendradarbiaujam, ir jam tarpininkaujant skydelius vertėjams turėjome jau po pusantros paros.“
Vis dėlto, pasak pašnekovės, ir šios apsaugos priemonės nėra tobulos – skydeliai nepatogūs, nepatvarūs, skilinėja, todėl šiuo metu ieškoma patvaresnių, kokybiškesnių.
A. Šaukeckas pastebi, kad permatomi skydeliai nėra itin tinkamos priemonės dar ir dėl to, kad blizga, rasoja, todėl žiūrovai negali pamatyti visų emocijų, veido mimikos. D. Dragūnienė mano, kad geriausia išeitis būtų organizuoti tiesioginį vertimą iš izoliuotos studijos. Jeigu karantinas užtruks, galbūt toks būdas bus rastas.
Pavyzdys kitoms šalims
R. Leonavičienė džiaugiasi, kad ir kiti LGKVC teritoriniai skyriai ėmėsi iniciatyvos – verčia kitus svarbius visiems šalies gyventojams skelbiamus pranešimus. Vaizdo įrašai, kaip ir spaudos konferencijų nuorodos, prieinami LGKVC interneto svetainėje, feisbuko paskyroje, jų nuorodomis dalijasi ir LKD – siekiama, kad informacija kuo plačiau pasiektų kurčiųjų bendruomenę. Be to, visų kurčiųjų centrų, išskyrus Vilniaus, paslaugos pandemijos metu prieinamos visą parą.
„Šiuo metu Lietuva rodo pavyzdį ne tik Baltijos sesėms, bet ir daugeliui Europos šalių, – džiaugiasi LGKVC direktorė. – Net mūsų kolegos kanadiečiai, džiaugdamiesi mūsų pasiekimais, sako dabar iš mūsų galį imti pavyzdį – taip sparčiai einame į priekį.“
Pasak K. Vaišnoros, karantino metu kurtieji gauna ne tik vertimo, bet ir visas kitas reikalingiausias paslaugas: „Kurčiųjų reabilitacijos centrai ir mūsų asocijuotosios narės teikia paslaugas žmonėms, kurie neturi galimybių naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, padeda kilus problemai, vyresniems žmonėms nuperka maisto, vaistų.“
LKD prezidentas džiaugiasi, kad teigiamus pokyčius pastebėjo ir Europos kurčiųjų sąjunga: „Sąjungos vykdomasis direktorius ir jo komandos nariai pagyrė Lietuvą, kad tokiu sudėtingu metu visi kartu gebame žaibiškai reaguoti, keisti situaciją. Pasirodo, kai yra noro, pastangų ir kai vyksta bendras darbas, tikrai viskas įmanoma! Tikimės, kad dabartinės priemonės išliks, bus naudojamos ir po karantino.“
Straipsnio autorė: Sigita Inčiūrienė.
