Gabrielė Gedvilaitė, LRT televizijos laida „Pinigų karta“, LRT.lt
Lietuvoje yra apie dešimt slidinėjimo trasų. Kelias iš jų išbandęs profesionalus slidininkas teigia, kad žiemos malonumais besimėgaujantiems žmonėms svarbiausia – kokybiška sniego danga ir keltuvai, kurių nereikia ilgai laukti eilėje. Didžiausi trūkumai – trumpos trasos ir nepakankamas dėmesys nuomojamam slidinėjimo inventoriui. Daugelis slidinėjimo trasų mūsų šalyje veikia vos 2–3 mėnesius per metus, tad nemažai lietuvių slidinėti vyksta į užsienį.
Lietuvoje yra apie dešimt slidinėjimo trasų. Šiemet lankomės keliose iš jų. Kokios kainos, kokybė ir ar gerai suteptos slidės, čiuožiame pasižiūrėti.
„Pinigų karta“ leidosi į kelionę maršrutu Anykščiai–Birštonas–Druskininkai–Vilnius. Visos kelionės metu žurnalistus lydėjo profesionalus slidininkas ir instruktorius Simonas Masalskas.
Vienas iš trasų vertinimo kriterijų – siūlomas inventorius. Anot Simono, labai svarbu, kad nuomos punktai inventorių siūlytų kelių lygių klientams: pradedantiesiems ir pažengusiesiems. Ekspertai dažniausiai atvyksta su savo slidėmis.
„Slidės turėtų būti atitinkamo ilgio, pagal tai yra atitinkamas slidžių radiusas. Kitas dalykas, žmogus turėtų pasirinkti slides pagal kietumą. Jeigu jis pradedantysis, jos turėtų būti minkštesnės, jomis lengviau daryti posūkį“, – aiškina profesionalus slidininkas S. Masalskas.
Taip pat svarbu, kad slidės būtų tinkamai paruoštos, paviršius turi būti nušlifuotas ir suteptas.
Taigi pirmoji mūsų stotelė vertinant slidinėjimo trasų kokybę, kainas ir inventorių – Anykščiai.
„Čia išgirdome, kad slidės ruošiamos tik prieš sezoną. Nuomos punktuose užsienyje dažniausiai slides ruošia kas savaitę, nes dažniausiai tokiam laikui žmonės slides nuomoja. Po to jas išvaškuoja, išgalanda. Čia mes to neturime“, – pastebi S. Masalskas.
Slidinėjimo trasa Anykščiuose šiemet sezoną pradėjo dar gruodį. Čia veikia trys keltuvai, įrengtos atskiros trasos pradedantiesiems ir pažengusiems. Šių metų naujovė – atidarytas snieglenčių parkas. Pasak trasos vadovo, anksčiau buvusi problema – eilės prie keltuvų – išspręsta, tačiau kur kas sudėtingiau taikytis prie gamtos sąlygų.
„Galbūt didžiausia problema yra oro temperatūra ir atodrėkiai. Šiemet metų pradžioje buvo lietučio, tad reikėjo vėl trasas iš naujo padaryti, teko porą parų pūsti sniegą. Dabar vėl laukiame, kada atšilimas bus, ir, matyt, vėl reikės šiek tiek tvarkyti“, – sakė kalnų slidinėjimo centro ,,Kalita“ vadovas Liudvikas Avietė.
Slidinėjimo trasa veikia kasdien. Darbo dienomis ją aplanko po 200 lankytojų, savaitgaliais – apie pusė tūkstančio per dieną.
„Anykščių trasa labai patiko, sužavėjo. Trūkumas, būdingas visiems Lietuvos kalnams ar kalvoms – jų trumpumas. Antras dalykas, kurį pastebėjau kaip instruktorius, tai saugumas. Anykščiai labai daug pastangų deda į saugumą. Visi instruktoriai arba personalas apsirengę specialiomis ryškiomis liemenėmis, kad matytųsi. Aišku, nusileidimas trunka labai trumpai, bet skalnas man patiko. Su šeima čia galima praleisti savaitgalį kuo puikiausiai“, – įsitikinęs profesionalus slidininkas S. Masalskas.
Kita stotelė – Birštonas. Slidinėjimo trasa pradėjo veikti vos prieš kelias savaites. Joje – vienas keltuvas ir dvi trasos: pradedantiesiems ir pažengusiems. Taip pat atskira zona vaikams. Tačiau prieš išbandant trasą, apžiūrime siūlomą inventorių.
„Iš principo galima pasakyti, kad didelio pasirinkimo čia nėra. Tada pradėsime slides rinktis pagal kitus aspektus. Pirmasis – pagal ilgį. Norėčiau pasirinkti slides sau iki barzdos, nes kalnas nėra didelis. Pirmas – pagal ilgį. Praktiškai aš norėčiau pasirinkti sau iki barzdos, nes kalnas nėra didelis tai vat kaip tik metro septyniasdešimt. Kietumo, ko gero, ant tokių slidžių mes nelabai surasime. Dar labai norėčiau pasižiūrėti, kaip atrodo slidžių apačia. Vaizdelis panašus, kaip matėme ir vakar – kantai pabukę, paviršius paruoštas, matyt, prieš sezoną“, – komentuoja S. Masalskas.
Slidinėjimo trasa nėra didelė, tačiau, pasak jos vadovo, plėstis nėra kur ir kaip – kalnas yra regioniniame parke, tad tam tikros rekonstrukcijos nėra leistinos. O ir pats kalnas savo sandara išskirtinis – jame esantys šaltiniai kartais trikdo trasos eksploatavimą.
„Pagrindinė problema – temperatūra. Jei temperatūra mažiau 8 laipsnių šalčio, mes negalime gaminti dirbtinio sniego, o natūraliu sniegu neįmanoma čiuožti. Šiame kalne yra šaltinių ir jeigu užsninga, o paskui pašąla – vėl problema. Jei pirma pašąla, o paskui užsninga – būna viskas gerai. O šiemet įvyko taip, kad pirma užsnigo, o po to užšalo. Tuomet šaltiniai prasiveržė, tad mes negalime anksčiau pasiruošti“, – teigė Birštono miesto tvarkymo tarnybos vadovas Algirdas Kederys.
Būtent dėl kalno struktūros ir temperatūrų kaitos sunku nuspėti trasos veikimo laiką. Praėjusiais metais per kelis mėnesius joje apsilankė apie 10 tūkst. lankytojų. Tačiau skaičiuojami tik tie, kurie naudojosi keltuvais. Lankantis Birštono trasoje pastebėjome, kad nemažai ir tokių, kurie ateina pasimokyti čiuožti ar tiesiog pasivaikščioti – tai jiems nieko nekainuoja.
„Šiandien labai geras oras – 12 laipsnių šalčio. Tikriausiai dėl to čia radome labai gerą dangą – geresnės ir nereikia. Patiko, kad yra naujoviškos, europietiškos keltuvų bilietukų sistemos – tiesiog nuskenuoji ir praeini. Aišku, tas pats minusas – kalno ilgis, jis ypač trumpas. Tai susiję su saugumu, bet pastebėjau, kad keltuvai juda ypač lėtai“, – Birštono trasos privalumus ir trūkumus vardijo S. Masalskas.
Toliau profesionalus slidininkas apžiūrinėja, kokios slidės siūlomos nuomos punkte Druskininkuose.
„Slides parinko pagal tuos parametrus, kuriuos reikėtų. Aš paprašiau geresnių, kietesnių slidžių, kurių galbūt čia neturi, bet mes gavome pakankamai gero stovio slides. Aš pažiūrėjau, kad slidžių apačia tikrai paruošta, kas tikrai nustebino, lyginant su kitais nuomos punktais“, – komentavo jis.
Druskininkų „Snow“ arenos bendras trasų ilgis – virš kilometro. Šiemet atidaryta lauko trasa, statoma dar viena. Pagrindinės problemos – eilės prie keltuvų – jau išspręstos.
„Pirmi metai buvo tikrai įspūdingi, mus aplankė apie 500 tūkst. lankytojų. Šiemet tas skaičius stabilizavosi. Šiuo metu vidurkis – maždaug 300 žmonių per dieną, šventiniu laikotarpiu, savaitgaliais – apie 800. Pirmąjį sezoną pamatėme trūkumus – kad klientams tenka laukti eilėse, tad pridėjome keturvietį keltuvą, kad tų eilių nebūtų“, – kalbėjo ,,Snow arenos” vadovas Andrius Stasiukynas.
40 proc. arenos lankytojų – užsieniečiai, daugiausiai iš Rusijos ir Lenkijos. Nors arena veikia visus metus, tačiau jos vadovas teigia, kad vasarą lankytojų mažai. Tad ne sezono metu bandoma kviesti sportininkus, kurie galėtų čia treniruotis.
Tačiau pasak profesionalių slidininkų, reikia tobulinti trasos dangą.
„Labai malonu, kai ateini į pastatą, turi kur pasidėti daiktus, yra šilta. Bet vis dėlto sniego kokybė norėtųsi, kad būtų truputėlį geresnė“, – sakė S. Masalskas.
Paskutinė stotelė – Vilnius.
„Gavome kelių metų senumo slides. Kaip ir kituose nuomos punktuose, pastebėjau, kad slides ir čia ruošia tik vieną kartą prieš sezoną. Tai reiškia, kad jau kovo mėnesį jos nebeslys, kantai bus atbukę“, – pastebi S. Masalskas.
Pirmadienio popietę lankytojų trasoje netrūksta. Savaitgaliais jų skaičius išauga iki pusės tūkstančio per dieną. Tiesa, trasos vadovas pastebi, kad apie 90 proc. slidinėjančių – vilniečiai. Galima rinktis kelių lygių trasas, veikia snieglenčių parkas. Trasa atidaryta tik sausio viduryje, tad nesklandumų išvengti nepavyksta.
„Labai svarbu yra sniego danga. Šiandien mes vieno šlaito negalėjome išbandyt, nes jis neveikia, Kitas statusis, gerasis – silpnai paruoštas, jame mažai sniego. Kažin, ar žmonės, kurie atvažiuoja su savo slidėmis, norėtų slidinėti ant tokios dangos, nes išlindę akmenys gadina slidžių paviršių“, – pastebi S. Masalskas.
Reportažo metu daug kalbėjome apie trasų dangą. Nors sniego visur daug, tačiau jo nepakanka, kad trasa būtų galima slidinėti, tad reikia sniegą pumpuoti ir pūsti ant kalno specialiais įrenginiais. Būtent dėl jų veikimo Liepkalnio trasos prižiūrėtojams kyla daugiausiai problemų.
„Sodų bendrijos Ribiškėse gyventojai piktinasi dėl naktį dirbančių patrankų, kurios esą kyla triukšmas. Šiandien Visuomenės sveikatos centro specialistai atvažiuoja patikrinti, ar tos pretenzijos pagrįstos. Nes nedirbant naktį, sniego pripurkšti laiku ir pakankamai yra gana sudėtinga“, – tvirtino ,,Žiemos trasa“ vadovas Romualdas Glazauskas.
Palyginome ir kainas skirtingose trasose. Slidinėjant savaitgalį pusantros valandos, keltuvų ir inventoriaus nuomos kaina Anykščiuose vienam suaugusiam ir vienam vaikui iš viso –73 litai, Birštone – 80 litų, Liepkalnyje – 74 litai, o Druskininkų „Snow“ arenoje – 198 litai.
Klausiame eksperto, ką jis siūlytų aplankyti po šios kelionės po slidinėjimo trasas.
„Mane labai nustebino Anykščiai, kurie į viską žiūri labai profesionaliai. Gera sniego kokybė, keltuvai, kiekvienais metais vis mes randame naują keltuvą. Birštone mes radome labai puikią dangą. Keltuvas truputėlį lėčiau dirba, bet jis visą laiką dirba. Druskininkų negalime lyginti su lauko trasomis, kurios veikia daugiausiai 2–3 mėnesius. Liepkalnis – vienas iš mano kalnų favoritų, nes čia statu. Tačiau ne vienerius metus turime šią problemą, mes norim čia slidinėti, mūsų čia yra didžiausia slidininkų kompanija, bet mes esame priversti važiuoti į kitus miestus“, – kalbėjo S. Masalskas.
Nors Lietuvoje yra apie dešimt kalnų slidinėjimo trasų įvairiuose regionuose, lietuviai vis dar vyksta slidinėti į kaimynines šalis.
„Šiandieną kalbėjau su turizmo vadovu Latvijos. Jie labai džiaugiasi, kad važiuoja lietuviai. Jis paminėjo, kad Žagarkalnis, jų duomenimis, yra populiariausias tarp lietuvių. Tuo džiaugtis reikia. Pas mus latviai irgi važiuoja. Latviai yra penkta atvykstamoji turizmo rinka Lietuvai. Normalu, kad kaimynai vieni pas kitus važiuoja“, – teigia turizmo departamento direktorė Raimonda Balnienė.
Savo kelionę baigiame mus lydėjusio eksperto patarimais, kaip dar galima patobulinti kalnų slidinėjimo trasas Lietuvoje.
„Labai norėtųsi turėti visuose centruose kažkokią šiltą patalpą, dabar tą galima rasti tik Druskininkuose. Pavyzdžiui, atvažiavus su mažais vaikais prie 10 ar 12 laipsnių šalčio, jei dar pučia vėjelis, iš tiesų sunku išbūti 3–4 valandas nesušilus“, – kalbėjo profesionalus slidininkas S. Masalskas.
„Nuomos yra labai mėgėjiško lygio, jie visi paruošia slides prieš sezoną. Iš tiesų turėtume slides ruošti bent jau kas savaitę. Tačiau svarbiausi du pagrindiniai aspektai: turime turėti labai gerus keltuvus, neturime stovėti eilėse, turime turėti gerą dangą. Žmonės tai ir rinksis“, – pridūrė jis.
