Prieš merkiant į vandenį gėles išvyniokite, nuimkite gumytes ar raištelius. Skintų gėlių kotus patartina kuo lygiau nupjauti (minkštus pjauti tiesiai, o kietus – įstrižai). Apsemtus apatinės stiebelių dalies lapelius ir ūglius reikia nuskabyti, kad nepūtų. Skintos gėlės ilgiau išlieka šviežios žemesnėje temperatūroje.
Jeigu norite, kad greičiau prasiskleistų pumpurai, į vazą įpilkite trąšų (amonio chlorido). Maistinguosius tirpalus su įvairiais priedais gėlėms geriausia keisti kas 3–5 dienas išskalaujant vazą.
Vandenį geriausia keisti kas 2 dienas. Jeigu gėlių stiebai sumedėję, patariama juos nutrinti šiurkščiu šepetėliu ir nuplauti. Pakalnutės, narcizai, kvapieji žirneliai, rožės, gvazdikai. Jie pagreitina kitų gėlių vytimą, todėl nemerkite į vieną vazą su kitomis gėlėmis.
Pelargonijos, tujos šakelės. Priešingai nei anksčiau minėtos, padeda kitoms gėlėms ilgiau išlikti šviežioms.
Chrizantemos, gerberos, aguonos, alyvos, baltagalvės ramunės. Jų ir kitų augalų, iš stiebo išskiriančių „pieną“, stiebus reikia patrumpinti, iš karto prideginti degtuko ar žvakės liepsna ir nugramdžius sutrauktas sultis pamerkti į vazą.
Karpažolės, amariliai, klivijos, aguonos, narcizai. Šias ir kai kurias kitas gėles, išskiriančias daug sulčių, tik ką nupjautas reikia trumpam nuožulniai pamerkti į 40–50 laipsnių vandenį, kad sultys nustotų tekėjusios. Po kurio laiko gėlės ištraukiamos, atsargiai nukrečiamas vandens perteklius ir tik tuomet merkiamos į vazą.
Alyvos, jazminai, chrizantemos. Šių gėlių šakeles įskelkite keliose vietose kotelių apačioje ir įstatykite degtuko gabalėlius, kad nesusiglaustų.
Rožės. Jų koteliai pjaunami įstrižai ir įskeliami. Kiekvieną vakarą patrumpinkite kotelius, nes užsikemša vandenį sugeriantys kanalai.
Tulpės. Kad ilgiau žydėtų, į vos prasiskleidusį žiedą reikia įberti žiupsnelį cukraus. Prieš merkiant patartina apsukti šlapiu laikraščiu ir valandą palaikyti vandenyje. Jau nulinkusias patartina pastatyti prieš lempą, tuomet jos vėl atsities.
Kardeliai. Juos reikėtų skinti vėlai vakare arba anksti ryte, paliekant 3–4 lapus. Galima nuskinti viršutinį žiedą – apatiniai lėčiau skleisis ir ilgiau žydės.
Lelijos. Kad ilgiau žydėtų, jų stiebų galus patartina 2 minutes palaikyti karštame (60 laipsnių) vandenyje. Taip pat jos geriau išsilaiko iš žiedų pašalinus kuokelius.
Pakalnutės, narcizai, gvazdikai, rožės. Šios gėlės ilgiau išlieka šviežios dažniau apipurškiant vandeniu.
Gerberos. Kad kotai sutvirtėtų, pirmą dieną patrumpinus kotelį reikia pamerkti kuo giliau (iki galvučių). Po to vėl patrumpinti, įskelti kotelį ir merkti ne mažiau kaip 7–10 cm. Jos itin jautrios skersvėjams, todėl netinka laikyti kambario viduryje.
Žibuoklės. Kaip ir prieš tai minėtos, turi būti merkiamos iki pat žiedų, kad nenulinktų.
Jurginai. Tuščiaviduriai jų stiebai turi būti pripilami vandens ir užkemšami vata.
Amariliai. Virš vandens esančioje koto dalyje su adata reikia pradurti skylutę, kad išeitų oras.
Jurginai, aguonos. Jų stiebelius trumpam įkiškite į ugnį ir tik tada pamerkite.
Alyvos ir chrizantemos. Jas galima atgaivinti stiebelių galiukus pamerkiant į verdantį vandenį atitinkamai 2–3 minutes ir 30–40 sekundžių.
Narcizai, hiacintai, amariliai, gerberos, pakalnutės, gvazdikai. Jie mėgsta šiltą vandenį, todėl norint atgaivinti ilgai be vandens išbuvusias gėles reikia pamerkti į karštą (bet ne verdantį) vandenį.
Parengė Valda Dagilė
