Palangos ir Šventosios paplūdimių gelbėjimo tarnybų vadovas, Lietuvos profesionalių gelbėtojų vandenyje prezidentas Jonas Pirožnikas pastebi gerėjančią lietuvių elgsenos tendenciją – atsakingiau elgiamasi, atidžiau prižiūrimi vaikai, laikomasi taisyklių.
Tačiau kai į paplūdimį suvažiuoja kone milijonas žmonių, natūralu, kad pasitaiko visko – ir atvejų, kai elgiamasi nekultūringai, nemandagiai, trikdant kitų žmonių poilsį ir keliant pavojų savo sveikatai.
Gelbėtojų įspėjimų klauso ne visi
J. Pirožniko teigimu, kasmet vis dar atsiranda tokių, kurie nusprendžia patikrinti gelbėtojus ir padaro melagingus iškvietimus. Kiti nepaiso iškeltos raudonos vėliavos, kuri reiškia, kad maudytis griežtai draudžiama, o gelbėtojams sudrausminus puola priekaištauti.
„Ne kartą man yra sakę: „Duok lapą, aš parašysiu, kad pretenzijų tau neturiu, jeigu man kas atsitiks“.
Aš tada užduodu kitą klausimą: „Pone, o kai jūs atsisėdate į automobilį, važiuojate neprisisegęs diržo, jus sustabdo kelių policija – irgi rašote raštelį?“. Tai yra paplūdimio įstatymas, kuris galioja visiems ir mes visi jo turime laikytis“, – pasakojo J. Pirožnikas.
Jis primena, kad prie Baltijos jūros niekada neišvysite žalios vėliavos, nes net ramiu oru jūra pavojinga. Gelbėtojai naudoja tris vėliavas, kurių reikšmes žinoti būtina.
„Žalios vėliavos mes niekada neturėjome ir neturėsime. Mes turime trijų spalvų vėliavas – raudonos ir geltonos spalvos vėliava reiškia, kad tame poste budi gelbėtojai. Mes dirbame nuo 9 val. ryto iki 20 val. vakaro, po to nuleidžiame vėliavas.
Geltona vėliava reiškia, kad maudytis pavojinga, raudona – maudytis griežtai draudžiama“, – vėliavų spalvų reikšmes primena Palangos ir Šventosios gelbėjimo tarnybų vadovas.
Alkoholis griežtai draudžiamas
Neatsisakoma ir alkoholio vartojimo, nors jį vartoti ir reklamuoti paplūdimyje griežtai draudžiama, nes tai – vieša vieta:
„Būna, kad žmonės savo alkoholinius gėrimus atsineša, pavyzdžiui, ateina į paplūdimį su celofaniniais maišeliais, būna, kad žmonės žino, kad negalima reklamuoti, rodyti, tada supila alkoholį į kokakolos butelį, termosą, neva arbatytę geria, bet mes tokius žmones stebime, matome.“
Nuo alkoholio ar kitų medžiagų apsvaigusių asmenų gelbėtojai pagarbiai paprašo palikti paplūdimį. Jei nesilaikoma gelbėtojų nurodymų, kreipiamasi į policijos pareigūnus.
Pasitaiko ir triukšmautojų, kurie paplūdimyje užkuria tikrą vakarėlį, trikdo kitų poilsiautojų ramybę ir pažeidžia viešąją tvarką:
„Būna, žmonės garsiai leidžia savo muziką, triukšmauja arba keikiasi, kiti poilsiautojai praneša mums, mūsų gelbėtojai prieina ir labai mandagiai pasako, kad paplūdimys yra vieša vieta, triukšmauti negalima.“
Dingusių vaikų nepasigenda ne po vieną valandą
Kiekvienais metais paplūdimiuose taip pat pasiklysta ne vienas vaikas. Dažniausiai tėvai karštligiškai ieško savo atžalų, tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai tėvai lyg niekur nieko ramiai laiką leidžia kopose ir vaiko kurį laiką nė nepasigenda.
„Neseniai buvo atvejis, kai vaikas pasiklydo, o tėvai kažkur kopose vartojo alkoholį. Mes iškvietėme policijos pareigūnus, nes žmonės atvedė vaiką, sakė, kad jis blaškosi po paplūdimį, verkia, todėl atidavė gelbėtojams.
Aš pats jį paėmiau nuo centrinės gelbėjimo stoties, vaikas keturių metukų, bet nelabai supranta, kas įvyko, o mes ieškome ir nieko nežinome, kur jo tėvai. Būna, jeigu vaikas pasimeta, tėvai tuoj pat iš karto puola į paniką, skambina policijai, mums, visur bėgioja tarp žmonių.
Čia valanda laiko praėjo, niekas nieko neieško. Kai per garsiakalbius pranešėme, kad pasiklydęs berniukas, tik tada tėvai atsirado“, – apie neatsakingą tėvų elgesį pasakojo pašnekovas.
Pagal taisykles, vaikas iki 14 metų turi maudytis su suaugusiųjų priežiūra, nes iki nelaimės – vos vienas žingsnis. Baltijos jūra pavojinga dėl duobių, srovių ir bangavimo, tad akimirksniu gali įvykti tragedija.
Kai kurie į bendrus paplūdimius atsiveda savo augintinius – J. Pirožnikas primena, kad ir Palangoje, ir Šventojoje yra gyvūnams draugiški paplūdimiai. Tokiais atvejais tenka poilsiautojams paaiškinti, kur yra šie paplūdimiai, nes į bendrus paplūdimius gyvūnų vestis negalima.
Atsiranda įsigudrinančių jūroje paplaukioti ant pripučiamų čiužinių ar įvairių plaustų – tokios priemonės pajūryje draudžiamos, nes esant palankiam vėjui poilsiautojai atsipalaiduoja, užmiega ir srovė nuneša juos tolyn, o būdų sugrįžti atgal neberanda. Nukritus nuo pripučiamų plaustų žmonės ima panikuoti, gali sutraukti mėšlungis, o tai gali baigtis didele nelaime.
Pasakė, ką būtina žinoti
J. Pirožnikas primena, kad Baltijos jūroje yra duobių, kurios gali būti įvairaus skersmens ir gylio – pasitelkiant dronus 40 m nuo kranto buvo aptikta iki 2 m gylio duobė, jų netrūksta ir pakrantėse. Duobes reikėtų arba bandyti perplaukti, arba kitaip apeiti.
Taip pat, priklausomai nuo vėjo krypties, yra ir srovė, kuri neša į vieną ar į kitą pusę. Jeigu vėjas šiaurinis, srovė eina į pietus, jeigu pietinis – į šiaurę.
Srovė gali labai lengvai pagauti ir nunešti, patekus į srovę gelbėtojų vadas primena nebandyti kovoti su srove, o pasileisti kartu su ja – po 10-20 metrų ji nueina gilyn. Tada ramiai galima grįžti atgal į krantą, svarbiausia neišeikvoti jėgų priešinantis srovei.
Pastebėjus skęstantįjį, reikia skubiai skambinti gelbėtojų trumpuoju numeriu 1509 arba bendruoju pagalbos telefonu 112.
Prieš patiems skubant gelbėti skęstantįjį, būtina įsivertinti savo jėgas – jei nemokate plaukti ir nežinote, kaip elgtis tokiose situacijose, padėkite nuo kranto – ištieskite šaką, numeskite kamuolį ar tuščią vandens butelį, kad į nelaimę patekęs asmuo kuo ilgiau išsilaikytų vandens paviršiuje.
