Gydymą siūlė kirpėjai
Paauglystės metai daugeliui yra vienas žavingiausių gyvenimo laikotarpių. Tačiau būtent tada Gedimino kasdienybė apsivertė aukštyn kojomis – jis susirgo žvyneline.
Liga užklupo gana nekaltai: pradžioje pasirodė tik nedidelė dėmelė ant galvos. Vėliau, jai pradėjus šiek tiek didėti, Gediminas apsilankė pas gydytoją. Tačiau gydymui tuomet buvo paskirtas tik gydomasis šampūnas. Žvynelinę ši priemonė suvaldė laikinai.
„Su liga stengiausi susigyventi. Bėgo metai, iš Šiaulių išvažiavau mokytis į Vilnių. Tačiau maždaug antraisiais studijų metais prasidėjo kitas ligos etapas. Turima dėmė ėmė didėti, agresyvėti. Radosi pažeidimų ir kitose kūno vietose: ant kojų, rankų, nugaros. Nors liga sunkėjo, tada niekaip jos negydžiau. Stengiausi per daug nekreipti dėmesio. Prabėgo dar metai ir situacija iš esmės pakito. Žvynelinė pradėjo daryti įtaką drabužių pasirinkimui, socialiniam gyvenimui, šiaip kasdienai. Tik visiškai nepagalvojau, kad reiktų kažką daryti. Tiesiog apatiškai su liga susigyvenau ir priėmiau viską taip, kaip yra“, – pasakoja Gediminas.
Šiandien jis pažymi – toks neveiksnumas žvynelinės atžvilgiu yra būdingas dažnam pacientui, sergančiam šia liga. Tačiau, Gedimino teigimu, didžiąją dalį žmonių į apatišką būseną pastūmėja išbandymai, kurie lydi sergančiuosius.
Jie, sako istorijos herojus, dažnai dėl žvynelinės patiria atskirtį, kartais – patyčias. Todėl, anot Gedmino, užsisklendžia savyje ir nebeturi motyvacijos kovai su liga.
„Aš pats labai skaudžių patirčių kaip ir neturėjau. Pirštais niekas nebadė, garsiai nesibaisėjo. Tik visi kirpėjai, pas kuriuos lankydavausi, siūlydavo stebuklingus išgijimo būdus. Pradžioje patarimai atrodė įdomūs. Po 10 metų – juokingi. Savo ruožtu draugai suprato. Vėliau ir tarp kolegų buvo sergančių šia liga. Stebėjau ir visuomenės informavimo pokytį, žmonės vis daugiau žinojo, kas yra žvynelinė. Žinoma, liga lėmė drabužių pasirinkimą, pirtys ir baseinai buvo nedrąsi teritorija. Tačiau aplinka nevertė jaustis blogai. Turėjau ir gerų patirčių: artimiausi žmonės palaikė, bet kuris kitas, sergantis žvyneline, iškart tapdavo draugu“, – šypsosi Gediminas.
Sėkmei svarbus ir palaikymas
Užsiminęs, kad būtent artimųjų žmonių ratas buvo pagrindinė dingstis tęsti gydymą, Gediminas priduria – žvynelinei progresuojant pastebėjo, kad šia liga serga ir jo kolega. Pastarasis vyrą įkalbėjo nueiti pas bičiulį privačiai gydančią gydytoją dermatovenerologę. Ji Gediminui jau skyrė specialių tepalų ir gan nemažą dozę metotreksato.
„Visgi šių vaistų įtaka buvo teigiama tik minimaliai. Tuomet gydytoja, pamačiusi, kad įprastos priemonės negelbsti, nukreipė į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Dermatovenerologijos centrą, kuris turi didelę patirtį gydant žvynelinę ir taip pat gali skirti visus šiai ligai kompensuojamus medikamentus. Jame iš pradžių buvo atlikti standartiniai tyrimai, kurie parodo, kas gali lemti žvynelinės vystymąsi. Tačiau aiškių atsakymų nebuvo. Tada prasidėjo rimtesnis gydymas – gydytojų komisijos, veiksmingo tepalo odai paieškos, didelės metotreksato dozės. Kažkuriuo etapu – ir UV spindulių terapijos. Mano psoriazės ploto ir sunkumo indeksas (PASI), rodantis, kiek odos pažeidė žvynelinė, jau buvo prastas. Medikų pastangos pasirodė veiksmingos, bet ribotai. Ėmiau nebetoleruoti metotreksato, teko vaisto vartojimą nutraukti. Galų gale, specialistai paskyrė gydymą biologiniais vaistais“, – prisimena Gediminas.
Nors pradžioje vyrui juos leistis reikėjo pačiam, o procedūra tikrai nebuvo iš maloniųjų, situacija ėmė gerėti. Odos pažeidimai, anot Gedimino, greitai sumažėjo ir supaprastėjo.
Vėliau, pasak jo, per porą etapų vyrui paskirti naujesni ir inovatyvesni biologiniai vaistai, kurie lėmė stebėtiną gydymo progresą. Medikamentų naudojimas tapo patogesnis, žvynelinės vystymasis sustojo ir dabar Gediminas gali gyventi kokybišką bei komfortišką gyvenimą.
Paklausta, kaip to pavyko pasiekti, vyrą gydanti Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų dermatovenerologijos centro gydytoja dermatovenerologė Tatjana Karmazienė akcentuoja – žvynelinė gydoma įvairiais būdais, kurie kiekvienam pacientui parenkami ir skiriami individualiai. Anot medikės, vieno, visiems tinkamo gydymo nėra, todėl geriausi rezultatai pasiekiami naudojant kompleksinius ir ilgalaikius metodus.
Taigi neretai, T. Karmazienės teigimu, tenka išbandyti skirtingus medikamentus ar jų derinius, kol pasiekiamas norimas efektas. Taip nutiko ir Gedimino atveju – paciento liga, nepaisant taikomo įvairaus vietinio gydymo bei fototerapijos, progresavo, bėrimai plito, o galiausiai žvynelinė pasiekė pavojingą formą.
„Tuomet buvo skirtas sisteminis vaistas metotreksatas. Tačiau pacientas jį sunkiai toleravo, skundėsi pykinimu, todėl medikamento vartojimas nutrauktas. Odos būklei toliau blogėjant, gydytojų dermatovenerologų konsiliumas nusprendė skirti biologinę terapiją. Gediminui per maždaug 10 gydymosi metų teko išmėginti tris biologinius vaistus. Pirmąjį pacientas turėjo leistis du kartus per savaitę, o tai tikrai nebuvo patogu. Vėliau šis vaistas pakeistas kitu, kurio injekcijų į poodį reikėjo žymiai rečiau. Svarbiausia, kad pacientas, pradėjus gydymą biologine terapija, pasijuto pastebimai geriau – bėrimai regresavo, liga buvo suvaldyta ir šiuo metu yra visiškai kontroliuojama. Noriu pabrėžti, jog sėkmingam gydymui labai svarbi ir psichologinė pusiausvyra bei artimųjų supratimas ir palaikymas. Džiugu, kad Gediminas visa tai ir turėjo“, – sako T. Karmazienė.
Turi patarimų visiems
Šiandien Gediminas su žvyneline jau skaičiuoja dvidešimtus savo gyvenimo metus. Nors liga nepagydoma ir žvynelinės atsiradimo priežasčių vyras ieško iki šiol, jo teigimu – dabar tai nėra svarbiausia. Labiausiai Gediminas šiandien dėkoja kiekvienam, visą laiką buvusiam kartu – artimiesiems, draugams, medikams. Būtent ši palaikanti ir supratinga komanda, vyro teigimu, leido pažaboti klastingą ligą.
„Esu dėkingas visiems, o ypač – medikams. Jų profesionalumas bei noras padėti augino ir mano motyvaciją nenuleisti rankų. Ką galėčiau patarti kitiems? Klausykite gydytojų ir netingėkite. Nepamirškite stebėti, kaip į gydymą reaguoja organizmas. Ne viskas visiems vienodai tinka. O pagerėjimui reikia laiko, jis neįvyksta per vieną dieną“, – drąsina Gediminas.
Vyras tikina suprantantis, kokia tai sudėtinga liga ir žino apie žvynelinę lydinčias nemalonias situacijas.
„Pavyzdžiui, dalyvauji svarbiame darbo pokalbyje ir koją pradeda niežtėti taip, kad imi kasytis tarsi nieko aplink nebūtų. Tuo metu nesvarbu, kaip reaguos kiti. Tačiau išeičių yra visada. Jeigu pažeistas dešinysis riešas – sveikinkitės su kairia ranka. Žinoma, nesuprantančiųjų visada buvo ir bus – reikia išmokti nekreipti į juos dėmesio. Tokios ligos ir panašūs išbandymai leidžia atsirinkti draugus, suprasti, kas svarbiausia. Aš pats, jei galėčiau atsukti laiką, būčiau anksčiau susirūpinęs ištikusia bėda ir pradėjęs gydymą. Todėl norėčiau, jog mano pavyzdys įkvėptų labiau mylėti save ir skirti kuo daugiau dėmesio sau, savo odai bei sveikatai“, – reziumuoja Gediminas.
Daugiau informacijos apie psoriazę ir jos gydymą galite rasti socialinės kampanijos „Sakyk TAIP savo odai“ interneto svetainėje iveikzvyneline.lt. Kampaniją „Sakyk TAIP savo odai“ vykdo farmacijos bendrovė „Janssen“ (UAB „Johnson & Johnson“), bendradarbiaudama su Lietuvos žvyneline sergančiųjų draugija ir Lietuvos gydytojų dermatovenerologų draugija.
EM-128885
