LSMU Kauno klinikų Reabilitacijos klinikų vadovo, gydytojo kardiologo prof. Raimondo Kubiliaus teigimu, jau nuo 20 metų reikėtų pradėti matuoti kraujospūdį ir sekti jo rodmenis.
Tai svarbu dėl šios būklės klastingumo – didžioji dalis pacientų padidinto kraujospūdžio nejaučia, tad jis gali metų metus tyliai daryti žalą organizmui.
„Dar viena blogybė – ji vis dažniau diagnozuojama jauniems vaikams ir paaugliams. Matome, kad tai labai stipriai koreliuoja su didėjančiu vaikų ir paauglių viršsvoriu. Vis dažniau nustatomas padidintas arterinis kraujospūdis esant ir pirmiesiems inkstų, širdies funkcijos pokyčiams“, – dėstė pašnekovas.
Tad su prof. R. Kubiliumi kalbėjomės, ką rodo kraujospūdžio „viršutinis“ ir „apatinis“ skaičiai, į kokius rodiklius vertėtų atkreipti dėmesį jį matuojant ir koks kraujo spaudimas yra optimalus.
Svarbiausi kraujospūdžio matavimo rodikliai
Profesorius primena, kad kraujospūdžio matavimo aparatai rodo pulsą ir dvi kraujospūdžio vertes – jis paaiškino, ką išduoda šie rodmenys.
„Pagrindinis skaičius yra viršutinis. Viršutinis kraujospūdis rodo, kokia širdies susitraukimo jėga kraujas yra išstumiamas ir teka kraujagyslėse, aprūpindamas organus. Neretai viršutinis kraujospūdis ir apsprendžia, kad jeigu jo vertė yra padidėjusi virš nors, gydytojai diagnozuoja arterinę hipertenziją.
Diastolinis arterinis kraujospūdis rodo sugrįžtančio kraujo tėkmę, kai atsidaro vožtuvai. Galvojama, kad diastolino kraujospūdžio sumažėjimas gali signalizuoti tam tikrus kraujagyslių arba širdies vožtuvų pažeidimus, tačiau įprastai apatinės ir viršutinės vertės tarpusavyje labai sąveikauja“, – aiškino gydytojas kardiologas.
Ne ką mažiau svarbus matavimo vienetas – pulsas, parodantis, koks yra širdies susitraukimų dažnis. Nors ilgą laiką nežinota, kokia turėtų būti normali pulso vertė, dabar mokslininkai vieningai sutaria: ramybės būsenoje jis turėtų būti ne didesnis nei 80 tvinksnių per minutę.
„Taip pat labai svarbu, kad visi šiuolaikiniai arterinio kraujospūdžio matavimo aparatai turi integruotą funkciją, kuri leidžia nustatyti, pulsas yra reguliarus ar ne.
Tai labai svarbus rodmuo, kuris padeda pacientams, nejaučiantiems širdies ritmo sutrikimų, identifikuoti galimai neritmišką širdies veiklą arba pulsą, o tai – gyvybei grėsmingas požymis, viena dažniausių insulto išsivystymo priežasčių“, – pridūrė prof. R. Kubilius.
Optimalus ir padidėjęs kraujospūdis
Gydytojas kardiologas pažymi, kad kraujospūdžio rodmenys skirstomi į kelias grupes, kad stebintiems savo kraujo spaudimą būtų lengviau suprasti – ji dar normos ribose ar metas susirūpinti ir kreiptis į gydytoją.
Ko gero, nė vienam ne naujiena, kad optimalus kraujospūdis yra: sistolinis mažesnis nei 120 mmHg, diastolinis – mažesnis nei 80 mmHg.
„Toliau yra išskiriamas normalus arterinis kraujospūdis, kai sistolinio vertė yra 120-129 mmHg, o diastolinio – 80-84 mmHg. Yra ir aukštas normalus arterinis kraujospūdis, kai „viršutinis“ siekia 130-139 mmHg, „apatinis“ – 85-89 mmHg.
Įprastai sakome, kad jeigu matuojamas žmogaus iki 65 metų kraujospūdis, tais atvejis, kai jis yra didesnis kaip 140 / 90 mmHg, tuomet gydytojai gali diagnozuoti arterinę hipertenziją“, – aiškino profesorius.
Prof. R. Kubilius pažymi, kad, vis tik, gali būti tam tikrų išimčių, koks turėtų būti kraujo spaudimas, nesiekiantis arterinės hipertenzijos ribos – jos taikomos vyresnio amžiaus pacientams:
„Pacientams, kurie yra vyresni nei 65-erių, ypatingai sulaukusiems 80 metų, galvojama, turėtume leisti toleruoti didesnį arterinį kraujospūdį. Manoma, kad jeigu jų spaudimas nėra didesnis nei 160 mmHg, jo ir neturėtume skubėti koreguoti.
Galvojama, kad vyresniame amžiuje didesnis kraujospūdis ir stipresnė kraujo srovė padeda geriau aprūpinti labiau pažeidžiamus organus: inkstus, galvos smegenis, o tai vyresniame amžiuje yra itin svarbu.“
Užkirskite kelią padidėjusiam kraujospūdžiui
Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas taip pat priduria, kad turinčiųjų padidintą arterinį kraujospūdį tolerancija jam labai skiriasi – kai kurie tai pajunta kraujospūdžiui vos pakilus, tačiau ne maža dalis tik tada, kai jau pasiekta kritinė riba.
„Paciento reakcija į padidintą kraujospūdį yra labai individuali, bet paprastai pacientas staiga atsiradus pulsuojančiam, į viršugalvį kylančiam galvos skausmui ima aiškintis, ar tai nėra padidinto kraujospūdžio priežastis.
Dalį pacientų gali išmušti raudonis, mirgėti akyse, atsirasti skausmas. Tai pirmieji dažniausi padidėjusio arterinio kraujospūdžio požymiai“, – kada vertėtų susirūpinti primena prof. R. Kubilius.
Jis primena, kad neretai padidėjęs kraujospūdis yra nesveiko gyvenimo būdo pasekmė, todėl sveika mityba turėtų būti neatsiejama kasdienybės dalis. Itin naudinga Viduržemio jūros dieta – moksliškai įrodyta, kad laikantis jos bent 36 mėnesius, drastiškai sumažėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Ne ką mažiau svarbus ir pakankamas fizinis aktyvumas: 30-45 min. vidutinio arba intensyvaus aerobinio treniravimosi kasdien. Važinėkite dviračiu, vaikščiokite, bėgiokite ristele – visi šie pratimai tik į naudą.
