Kaip Kotrynos Starkienės tinklaraštis virto į asmeninę desertų knygą, kodėl desertus savo šeimai ji gamina būtent penktadienį ir kokie yra tolimesni jos planai? Apie visą tai ir dar daugiau kalbamės šiame interviu.
Kotryna, prieš pradedant pokalbį, paprašysiu atlikti vieną užduotį. Kaip jūs pati pristatytumėte save skaitytojams?
Nevadinu saves nei kepėja, nei rašytoja, nei tinklaraštininke. Visai tai tėra mano hobis, nesu profesionalė. Todėl visada prisistatau paprastai tiesiog Kotryna. (šypteli)
Jūsų kulinarinis kelias prasidėjo nuo facebook sukurto tinklaraščio „Penktadienio desertas“. Kada pajautėte pomėgį gaminti maistą?
Gaminti mėgau nuo vaikystės. Bet tik saldumynus. Dažnai būdavau pas močiutę, kuri kepdavo nuostabius pyragus, tortus ir kitus saldėsius. Padėdavau jai ir stebėdavau su didžiausiu malonumu. Vėliau, studijos, darbai ir draugai nustūmė šį pomėgį į antra planą. Susilaukus vaikų ir daug laiko praleidžiant namuose, mano silpnybė saldumynams pasiekė piką. (šypteli) Tada ir prasidėjo mano saldžiausias gyvenimo etapas, kuris tęsiasi iki šiol...
Iš pradžių pradėjote dalintis savo receptais socialiniame tinkle, vėliau išleidote ir savo asmeninę knygą „Penktadienio desertai“. Kaip ėjote šiuo kulinariu keliu?
Visuomet buvau pasyvioji facebook vartotoja. Daugiau stebėtoja. Todėl staigus noras pradėti dalintis receptais su visais man pačiai buvo netikėtas. Bet labai smagus. Šis mano nuotykis turėjo likti artimų žmonių rate, neįsivaizdavau, kad atsiras tiek daug sekėjų ir palaikančių žmonių!
Tai labai skatino nesustoti ir kepti, bei rašyti toliau. Užsibrėžiau tikslą – visus metus, kiekvieną penktadienį pagaminti po sau pačiai naują desertą. Šiam iššūkiui artėjant prie pabaigos norėjosi jį kažkaip vainikuoti ir tam puikiausiai tiko knyga, su jau patobulintais ir kelis kartus išbandytais desertais, bei papildytomis juos lydinčiomis istorijomis.
Penktadienis... Kodėl būtent jis?
Penktadienis man yra lyg mažytė šventė. Kuomet visi sugrįžta namo ir aš žinau, kad rytoj ryte niekas neskubės į darbą ar mokyklą. Tad dažniausiai po vakarienės tą dieną, man norisi namiškiams patiekti ir desertą, kad pradėti švęsti savaitgalį. O skaitytojams, manau, taip pat patogu receptą perskaityti prieš laisvadienį, kuomet yra laiko ir kepti, ir mėgautis desertais.
Kulinarinės knygos viršelyje nuotaikingai pozuojate ryškiame rožiniame fone. Jis iš karto atkreipia skaitytojų dėmesį, bet kokią reikšmę šis viršelis turi asmeniškai jums?
Knygoje „Penktadienio desertai” dalinuosi ne tik receptais, bet ir istorijomis iš savo šeimos gyvenimo. Tose istorijose pasakoju apie vaikus, tėvus, meilę savo vyrui ir žinoma savo pačios svajones. Todėl norėjau, kad knygos viršelis būtų lyg trumpa istorija, kurioje sutilptų ir mano kepiniai, ir šeima, ir ta tobula aš iš mano svajonių.
O viską pateikti norėjosi su lengva ironija ir humoru, nes „Penktadienio desertų” istorija prasidėjo facebook tinkle, kuriame dažniausiai matome tik tą gražią, rožinę gyvenimo pusę. Algis (red. fotografas Algimantas Kriščiūnas) buvo būtent tas menininkas, kurio stilius man pasirodė artimiausias šiam sumanymui.
Sakoma, kad nei vienas kelias nėra lengvas ir be nuklydimų. Ar savo kulinariniame kelyje susidūrėte su kokiais nors iššūkiais?
Be abejo! Buvo ir nepavykusių desertų. Buvo ir tokių, kuriuos teko perdaryti ne vieną kartą, kol suprasdavau, kas ne taip. Visa tai, kad ir kas benutikdavo, kiekvieną penktadienį atsidurdavo “Penktadienio deserto” puslapyje. Žinoma, knygoje, jau nerasite nepavykusių desertų... Ten visi tie “nelaimėliai”, kurie nepavyko, buvo perdaryti ir tobulinami tiek kartų, kol įsitikindavau, kad dabar tai jau tikrai viskas gerai.
Galbūt turite ir mėgstamiausią savo desertą, kuris yra tapęs jūsų vizitine kortele?
Manau, dar prireiks daug metų praktikos, kol įgysiu savo braižą desertų gaminime. Ir nors man konditeriniame pasaulyje yra per daug įdomių receptų, kad aš gaminčiau vieną ir tą patį visoms progoms, bet vis gi vienas tortas yra, kuris mūsų šeimoje privalomas per kiekvienas Kalėdas. Tai Macaroons tortas, kurio receptu dar nesidalinau su niekuo, bet ankščiau ar vėliau tikrai pasidalinsiu.
Kartu su savo vyru Martynu Starkumi auginate dukras. Kaip į jūsų maisto gaminimą reaguoja jūsų šeima?
Šeimoje visi esame saldžiavalgiai. Jau įprasta, kad mūsų namuose visos šventės yra vainikuojamos mano gamintais saldumynais. Tiesa po knygos išleidimo, nusprendžiau pailsėti ir kažkuriai šeimos šventei ėmiau ir pripirkau tortų iš konditerijos parduotuvės. Tąkart likau nesuprasta namiškių. (šypteli)
O kas pas jus gamina maistą namuose?
Gaminu viena. Nes man taip lengviau ir paprasčiau. Nors dukros mielai įsilietų į maisto ruošą su manimi. Bet vis pritrūksta laiko ar kantrybės. Nors kai jos kažko užsigeidžia, tai greitai mane palaužia ir tada stojame prie viryklės kartu. Ir iš tiesų būna labai smagu, na praleidžiant tą dalį, kai vėliau man vienai tenka viską sutvarkyti....
O Marčius sako, kad ankščiau buvo puikus kulinaras, bet aš užgrobiau virtuvę ir tiesiog jam nebeliko ten vietos. (šypteli) Gal ir tiesa, nors man niekada neteko ragauti jo kulinarinių šedevrų...
Jūsų vyras Martynas Starkus – daug keliaujantis žmogus. Galbūt jis iš kelionių parsiveža ir idėjų jūsų virtuvei?
Iš kiekvienos kelionės Marčius man parveža tos šalies kulinarinę knygą. Esu sukaupusi jau nemažą kolekciją. Mano knygų lentynoje yra įvairiausių šalių knygų. Nors iš jų gaminu nedaug, bet tokias knygas man labai patinka vartyti, grožėtis jomis ir semtis idėjų.
Išleistoje knygoje yra aprašomi jūsų gaminti desertai. Kokius patiekalus mėgstate be desertų?
Maistas man yra labai didelis malonumas. Labai sunku būtų įvardinti mėgstamiausius patiekalus ar vienos šalies virtuvę… Tikriausiai lengviau būtų pasakyti ko nemėgstu, nei ką mėgstu labiausiai.
Rašote receptus ir toliau, išleidote knygą... o kas bus toliau?
Ir toliau rašysiu savo istorijas ir receptus, kol man tai teiks malonumą. Ir kepsiu, valgysiu ir vaišinsiu savo desertais artimuosius kiekvieną penktadienį. (šypteli)
