Protėvių išmintis bylojo, kad orus spręsti galima stebint gamtą – ypač atėjus kalendorinėms šventėms, naujienų portalui tv3.lt sakė etnologas.
„Galime pasiremti mūsų protėvių, probočių išmintimi, kurie šimtus metus kaupė žinias apie gamtą ir tuos stebėjimus apibendrindavo kaip tradicinius papročius. Tie papročiai sako, kad per išskirtines metų dienas, kalendorines šventes, reikia stebėti gamtą ir iš to galima šiek tiek numatyti ateitį, prognozuoti“, – kalbėjo profesorius.
Kontrastų bus mažiau
Gamta nuo pat žiemos leido spėti, jog iki vasaros vidurio orai bus itin permainingi, gerus orus keis niūrūs, o džiuginanti saulė pasislėps po lietaus debesimis.
„Galėjom spėti, kad pirmoji vasaros pusė, birželis ir dalis liepos, bus labai kontrastinga. Na, ta senolių išmintis šiek tiek pasitvirtino. Gal net ne tik šiek tiek, bet gerokai, nes kontrastai buvo dideli. Gegužę buvo ir šaltų dienų, lietingų, birželį buvo labai kaitrių.“
Vasarai persiritus į antrąją pusę, didelių kontrastų turėtų nebelikti – orai bus ramūs, pastovesni.
„Antroji vasaros pusė bus vienodesnė, ne tokia kontrastinga, ramesnė. Iš anksto, pagal senolių išmintį, atrodė, kad bus ramesnė – be viesulų, baisių karščių“, – apie orus pasakojo L. Klimka.
L. Klimka sako, kad senoliai žinojo, jog kiekvieną kartą, atėjus išskirtinei šventei, orus reikia patikrinti iš naujo pagal gamtos siunčiamus ženklus. Artimiausioji šventė, pagal kurią galėsime prognozuoti orus – už kiek daugiau nei savaitės.
„Artimiausia šventė bus liepos 10-oji, vadinama septynių brolių miegančių diena. Tie septyni broliai, pasirodo, senovėje yra susiję su dangaus kūnų stebėjimu. Broliai yra Sietyno žvaigždynas, septynios ryškios akimis įžiūrimos žvaigždės”, – apie artėjančią šventę pasakojo etnologas.
Viena diena parodys, kokie orai laukia
O senoliams ši diena buvo ypač svarbi, kaip ir paties Sietyno judėjimas – juk lietuviai yra duonos valgytojai, todėl buvo itin svarbu žinoti, ar sulauks lietaus, kad rugiai spėtų pilnai subrandinti grūdus.
„Kažkada mūsų senoliams buvo labai svarbus šito žvaigždyno stebėjimas, tiek svarbus, kad net dainos yra sukurtos apie Sietyną kaip apie brolelį, padedantį žmonėms ūkininkauti.
Pasirodo, kad senovėj Sietyno kelionė dangaus skliautu ir jos pasekimas tam tikrų pozicijų buvo labai svarbus auginant rugius, pradedant nuo pavasario, kada Sietynas leidžiasi su saule už horizonto, tai yra laikas dirvą arti ir paskui ankstyvą rudenį, kai Sietynas aukščiausiai pakyla, jis kulminuoja – kaip tik žiemkenčių sėjos metas.
Sietynas, kurio vasaros pradžioj iš viso danguj nesimatė, liepos 10 dieną anksti ryte jis pateka kartu su Saule. Žmonės pastebėjo, kad kaip tik tuo metu prasideda lietūs, antroji vasaros pusė paprastai būna lietinga.
Etnologas sako, jog mokslininkai tam turi paaiškinimą – būtent tuo metu virš Azorų salų susiformuoja galingas šilto oro sūkurys, kuris pasislenka arba į šiaurę, arba į pietus, priklausomai nuo judėjimo krypties atveriantis vartus ciklonams, kurie atneša lietų, arba juos užverdamas.
„Jeigu vartais bus atidaryti ciklonams, šią dieną lis, kaip lietuviai sako, nuo liepos 10-osios lis septynias savaites arba net 40 dienų. O jeigu į kitą pusę – bus blogai, tada nesubręs rugiai ir derlius bus labai menkas. Šią dieną jau galutinai nuspręsim, kokia bus antroji vasaros pusė“, – aiškino L. Klimka.
Vasara džiugins ilgiau
Etnologas džiaugiasi, kad gamtos siunčiami ženklai rodo, jog vasara dar niekur neskuba ir geri orai, greičiausiai, džiugins ir prasidėjus rudeniui. Pirmiausia, pastebi L. Klimka, grybai šiemet neskuba dygti.
„Daug požymių rodo, kad dar tikrai neskuba vasara. Turbūt, kad pasisilinks rudeniop, dar ir rugsėjo mėnuo gali būti ramus ir šiltas. Paskutiniu metu tokia tendencija, gal čia su klimato atšilimu susiję, bet ir gamtoje ženklų daug – dar pirmųjų grybų nebuvo, ankstesniais metais jie kartais jau apie Jonines pasirodydavo“, – kalbėjo profesorius.
Ilgai džiuginančią vasarą išduoda ir paukščiai, mat veda antrą vadą, o tai parodo, jog sąlygos paukštukams išgyventi tinkamos.
„Špokai antrą vadą paukštukų išveda, tai yra požymis, kad yra daug maisto, dar vasara neskuba. Jei būtų mažai maisto, antros vados nebūtų“, – apie neskubančią pabėgti vasarą kalbėjo etnologas.
Pro akis nepraslydo ir prabėgusi Joninių šventė – etnologas sako, kad per jo gyvenimą vos antrą kartą ši šventė sutapo su pilnatimi.
„Buvo nuostabi diena ir nuostabi naktis – labai reta, kad sutapo pilnatis su Rasos švente, buvo gražus oras. Tai rodo, kad vasara tikrai dar tęsis ir tęsis.“
