„Su ugnimi dirbu jau nuo 2007-ųjų. Pati pradžia buvo su liaudies šokiais – per šokių pasirodymus su bičiuliais sukdavome ugnies įrankius. Tada nutiko taip, kad aš susilaužiau ranką ir ėmiau svarstyti net mesti tą hobį – žongliravimą ugnimi. Tačiau po to iš pažįstamų pasipylė užsakymai. Gavosi taip, kad po savaitės aš nusiėmiau gipsą, o dar po keturių dienų buvau pasirodyme su ugnimi prie -30 laipsnių ir su trimis sulaužytais krumpliais. Taip, skaudėjo, bet nuo tada aš supratau, kaip reikia viską daryti taip, kad patiktų pačiam ir kad pasirodymų būtų daug“, – tv3.lt pasakojo Rytis.
Pasirodyme – su nutrauktais raiščiais
Audra scenoje taip pat ne naujokė – su kardais pasirodo nuo 2009-ųjų. Viename iš renginių ji susipažino su Ryčiu ir jie nutarė daryti šou kartu. Iš pradžių Audra pasirodydavo su paprastais, nedegančiais kardais, o Rytis – su ugnimi, tačiau neilgai trukus ir ji pabandė prisiliesti prie šios stichijos. Pabandžiusi, nebegalėjo sustoti.
„Mano pirmas ugnies pasirodymas buvo su ramentais – turėjau didelę traumą, kuomet nuplyšo kojų raiščiai. Kadangi mėnesį negalėjau niekur eiti, pradėjau namie sukti ramentą ir žongliruoti juo. Tuomet man buvo nesunku išmokti sukti ir ugninį lanką. Na, o užsakovai pasirodyme mano traumos nematė: automobilyje pasilikau ramentus, atšlubavau iki scenos, padariau pasirodymą, pasišypsojau ir nušlubavau atgal. Tačiau buvo nelengva: ir ugnies bijojau, ir šluba buvau, ir dar gražų pasirodymą reikėjo žmonėms parodyti, bet susitvarkiau“, – kalba Audra.
Dirbti su ugnimi, pasakoja fakyrė, jau ir taip yra iššūkis, bet kai dar sugebi su ja susitvarkyti net ir su traumomis, tai stipriai keičia asmenybę.
„Pradedi visiškai kitaip reaguoti į stresines situacijas gyvenime, į tragedijas. Kai žmonės ateina ir pradeda pasakoti savo bėdas, supranti, kad čia visiškai nėra, dėl ko išgyventi. Aš esu ramesnė, ramiau reaguoju į konfliktines ar stresines situacijas gyvenime. To išmokau per darbą su ugnimi. Dirbant su stichija negali būti neramus. Tas pats ir dirbant su kardais – kai žongliruodavau su jais, viduje turiu būti visiškai stabili ir rami. Pasijuokiu, kad kitos merginos sportuoja, kad turėtų gražią figūrą, o aš – kad tvirtai stovėčiau ant kojų, nes kardus galima taip užsukti, kad gali pats iš paskos nulėkti – jie tikrai yra sunkūs“, – dalinosi pašnekovė.
Vidinis lūžis
Dabar Audra negali įsivaizduoti savo gyvenimo be ugnies, tačiau prisimena, kai pirmą kartą į rankas paėmė degančius kardus, dar prieš pasirodymą, metė juos ir sakė „daugiau niekada to nedarysiu“. Tačiau dar tą pačią dieną persigalvojo – nutarė visgi perlipti per save.
„Po to buvo ir ekstremalesnių įrankių, situacijų, tačiau jau nebūna tokios baimės. Kai žmogus ateina prie ugnies pirmą kartą, jis išsigąsta, tačiau praėjus adaptacijos laikotarpiui, kažkas viduje lūžta ir kitą kartą net imant pavojingesnį daiktą nebebūna tokios vidinės isterijos, kad kažką numesi ar pasidegsi“, – dalinasi Rytis.
Nudeginta ranka ir žarija kelnėse
Fakyras pasakojo, kad pačioje veiklos su ugnimi pradžioje, prieš 10 metų, labai trūko informacijos fakyrams, internete nebūdavo instrukcijų, kaip naudoti tam tikrus daiktus – tai šiuo metu jis daug eksperimentuodavo ir dėl to turėdavo daug traumų. Visgi traumų nepavyksta išvengti ir dabar – šįkart jis nusidegino ranką.
„Vieno pasirodymo metu pakilo didelis vėjas, jo pliūpsnis man užpūtė ugnį į ranką. Tai įvyko pasirodymo pačioje pradžioje. Tad pasirodymą reikia tęsti, toliau šypsotis, imti rimtesnius įrankius. Po to man skaudėjo visą parą, bet tai turi likti viduje. Žmonės nepamatė, kaip man skaudėjo“, – dalinasi pašnekovas, o Audra sako, kad tuo metu iš akių ir prakaito išmuštos Ryčio kaktos suprato, kad kažkas ne taip.
Audra taip pat pasidalina savo istorija – sykį per pasirodymą jai į kelnių klešnę įkrito žarija, ėmė deginti kelnes, kartu ir odą, tačiau moteris ramiausiai tęsė pasirodymą. Audra ir Rytis sako, kad žiūrovai neturi matyti, kas dedasi jų viduje ir pasirodymą reikia baigti bet kokiu būdu. Na, nebent ant tavęs imtų kristi degantis medis.
Užsidegė medis
Audra ir Rytis sako pasirodantys nuolat – ypač daug tenka dirbti savaitgaliais, tačiau kartais – ir darbo dienomis. Per tokį intensyvų periodą jiems yra nutikę daug įdomių ir, neslėpkim, pavojingų, istorijų.
„Pasirodymams reikia daug vietos, tačiau kartą jos mums paliko ekstremaliai per mažai. Mes jau buvome bebaigiantys pasirodymą – buvo likęs vienas numeris – ir pamatėme, kad jau pradeda šviesti medis. Užsidegė tuja. Žmonės pradėjo labai ploti, pamanę, kad tai pasirodymo efektas. Tada aš atbėgau su gesintuvu, Audra atlenkė tą medį, nes šalia augo jų gausybė ir dar sodyba nendriniu stogu šalia buvo, ir mes jį užgesinome. Tada nusilenkėme publikai, visi paplojo, o tuomet mums reikėjo nusipirkti pusę to medžio. Patys padegėme, norėjome išlaikyti gerus santykius su klientu, tai ir nusipirkome. Dabar turime pusę tujos“, – linksmai kalbėjo Rytis, kurį papildė Audra. Ritmo nebuvimas ir akistata su žvėrimis
Vienas iš tokio naktinio darbo (kadangi pasirodymai daugiausiai vyksta jau sutemus) minusų yra tas, kad labai susijaukia miegojimo ritmas, pasakoja pašnekovai. Tad Rytis ėmė kasdien eiti miegoti ne anksčiau keturių ryto. Kitas dalykas – kuris gal net dar pavojingesnis už patį darbą su ugnimi – tai nuolatinis vairavimas naktį. Duetas sako, kad naktį keliuose išlenda labai daug žvėrių, tad, norint į juos neatsitrenkti, reikia būti labai, labai akyliems.
„Aš sėdžiu tamsoje ir ieškau akių. Gyvūnų. Važiuoju kaip su taikiniu – niekada nežinai, ar šoks gyvūnas į kelią, ar ne. O Rytis vairuoja. Lietuvoje yra tokių gražių kelių, bet jie tokie pilni gyvūnų... Matėm ir šernų, ir kiškių, ir stirnų šalia kelio. Čia reikia būti labai atidiems“, – pasakojo Audra.
Tačiau abu tuoj pat priduria ir tokio darbo privalumą – tampi labai akylas, išsiugdai klausą, pamatai ir išgirsti daugiau nei kiti žmonės.
Bėgo nuo banditų
Tad tokį naktinį gyvenimą gyvenantis duetas – pilni įdomiausių istorijų. Štai kartą jiems teko bėgti nuo banditų.
„Važiavome į pasirodymą, jau vėlavome, o aš užsinorėjau į tualetą. Privažiavome prie degalinės, bet pamačius, kokia didelė eilė, nutariau ten neiti, o sustoti kur šalikelėje. Išvažiavau į kelią, o paskui važiavo kažkoks automobilis. Gražiai parodžiau posūkį, kad sustočiau stotelėje – automobilis iš paskos irgi parodė posūkį. Tada nusprendžiau jau nebelipti iš automobilio. Tad pradėjau važiuoti, o jie – iš paskos. Tada aplenkiau sunkvežimį per ištisinę juostą, o jie – iš paskos. Prilipo mums prie „uodegos“.
Tada sukinėjausi ratais kvadratais, sukau vis į dešinę, o jie vis mus sekė. Na tuomet jau prasidėjo ekstremalus vairavimas: taip aplenkiau vieną automobilį, kad jiems jau nebeleistų lenkti priešais atvažiuojantis automobilis – buvo tikrai ekstremalu. Tuomet paspaudžiau dar gazą, nusukau į šoną, išjungiau šviesas ir laukiau. Na ir jie pravažiavo.... Tai šitomis lenktynėmis aš dar gal būčiau kiek pasimėgavęs, tačiau visų blogiausia, kad visą tą laiką velniškai norėjau į tualetą. Kai atvažiavome į vietą, jau vėlavome, taip pat iškart reikėjo pradėti su programa, tai jau paskui nėriau kaip kulka į WC“, – pasakojo Rytis.
Ir tokių istorijų – ne viena, o ekstremalumą mėgstantis duetas džiaugsmingai jas pasakoja.
Nebijoti daryti
Audra sako, kad ji norėtų visiems pasiųsti tokią žinutę: nereikia gyvenime bijoti daryti dalykų, nes gyvenimas yra vienas.
„Nereikia bijoti kitokio gyvenimo būdo, reikia bandyti. Man pačiai daug kas sukiojo pirštą prie galvos, kai aš mečiau normalų darbą ir pradėjau dirbti su ugnimi. Tačiau mes su Ryčiu dabar susikuriame darbo vietą patys, darome kažką kitokio, originalaus. Žmonės, bandykit, darykit – Lietuvoje irgi viskas įmanoma. Nesvarbu, ką tu iki tol veikei, nesvarbu, kiek tau metų. Nebijodamas keisti gyvenimo, keisti darbo, pats keitiesi ir viduje. O fakyrizmas yra ne tik sunkus ir juodos – jis yra ir labai įdomus“, – dalinosi fakyrė.
Rytis pridėjo:
„Kaip sakė vienas mano mokytojas: „reikia gyventi taip, kad būtų smagu numirti.“ Tai manau yra pagrindinis dalykas. Reikia gyventi taip, kad nekenktum kitiems, kad nežalotum savęs, bet kad būtų smagu“, – sakė jis.
Po pokalbio abudu džiaugsmingai išskubėjo į pasirodymą. Štai toks nenuobodus tų fakyrų gyvenimas.
