Mokslininkai, tirdami žemės riešutus, padarė išvadą, kad neapdoroti žemės riešutai alergijos praktiškai nesukelia, o nedideliais kiekiais vartojamos kasdienės porcijos gali netgi padidinti atsparumą jai.
Panašus Rytų Azijos ir Vakarų šalių gyventojų skaičius kenčia nuo tų pačių alergijų. Tačiau yra viena išimtis: kone dukart daugiau vakariečių alergiški žemės riešutams. Glumina ne tik šis faktas, bet ir klausimas – kas būtent sukelia šią alergiją?
Oksfordo universiteto tyrėjų komandos atliktas tyrimas įrodė, jog alergijos priežastys glūdi ne pačiame produkte, o jo apdorojimo būde. Alergija žemės riešutams atsiranda tuomet, kai imuninė sistema klaidingai identifikuoja jų baltymus kaip organizmui nuodingą medžiagą.
Oksfordo universiteto imunologijos profesoriaus, daktaro Quentin Sattentau kartu su kolegomis atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad tos laboratorijos pelės, kurioms vietoj neapdorotų žemės riešutų buvo duodami skrudinti riešutai, pasižymėjo kur kas didesne tikimybe tapti alergiškomis.
Kaip rašoma „Business Insider“, kadangi kepinti riešutai yra kur kas populiaresni Vakaruose nei Rytų Azijoje, tai paaiškina alergijos dažnį, o kepinimo sukelti cheminiai pokyčiai padėjo išsiaiškinti tikslias alergijos riešutams atsiradimo priežastis.
Tyrimo eiga
Dr. Sattentau kartu su tyrėjų komanda laboratorinėms pelėms iš pradžių suleido iš neapdorotų ir skrudintų riešutų gautų baltymų, kad paruoštų jų imuninę sistemą. Tuomet pastarosioms buvo įduoti neapdoroti arba skrudinti žemės riešutai.
Tos pelės, kurioms buvo suleista skrudintų riešutų baltymų, pasižymėjo kur kas stipresne imunine sistema, atsparia abiem riešutų rūšims. Kraujyje esančių antikūnų lygis – ypač vadinamasis imunoglobulinas – reikšmingai pakilo, o tai žymi alerginę reakciją.
Nors neapdorotų žemės riešutų baltymų gavusių pelių organizmuose taip pat aptikta daugybė antikūnų, imunoglobulino rasta kur kas mažiau.
Dr. Sattentau teigimu, tokio skirtumo kaltininkė – taip vadinama Mailardo reakcija, kuri vyksta tuomet, kai esant aukštai temperatūrai cukrūs jungiasi su baltymais ir susiformuoja naujos, sudėtingos molekulės, kurios yra ne tik daugybės malonių kvapų, kuriuos skleidžia gaminamas maistas, bet ir tam tikrų, tarp jų – ir žemės riešutų, alergijų - sukėlėjai.
Kalta - genetika
Profesorius Q. Sattentau įrodė, kad iš skrudintų žemės riešutų gauti baltymai organizme susijungia su įgimto imuniteto - dendritinėmis ląstelėmis.
Kitaip tariant, baltymai sąveikauja su ląstelių receptorių molekulėmis, kurios yra susijungusios su anksčiau minėtosiomis molekulėmis.
Q. Sattentau įsitikinęs, jog būtent šis molekulinis susijungimo mechanizmas yra alergijos žemės riešutams kaltininkas. Jei tokios prielaidos teisingos, kyla klausimas, kodėl dauguma žmonių vis vien negali valgyti žemės riešutų, nejusdami šalutinio poveikio? Dėl to, ko gero, kalta genetika.
Už imuninę sistemą atsakingi genai žmogaus genome yra labiausiai kintantys, todėl kai kuriems asmenims tiesiog nepasisekė taip vadinamoje genų loterijoje.
Beje, dar vieno tyrimo, 2014 m. atlikto Kembridžo universiteto tyrėjų, duomenimis, jei riešutams nuo mažumės alergiškiems vaikams kasdien duodama po nedidelį produkto kiekį, ilgainiui jautrumas pastariesiems sumažėja.
O tiems, kas nėra alergiški riešutams, siūlome lengvai pagaminamo deserto- kokteilio, pagardinto riešutais, receptą: „Riešutinė gaiva“.
Reikės:
Kokybiškų riešutų saujos (žemės, lazdyno, anakardžių ar kitų) 250 ml pieno 1 banano 1-2 šaukštų medaus arba mėgstamo sirupo
Visus ingredientus dedame į plaktuvę ir plakame iki vientisos konsistencijos. Labai skanu, kai jaučiami riešutų gumuliukai. Skanaus!
