Dar Hipokratas žmones suskirstė į keturis temperamento tipus – sangvinikus, cholerikus, flegmatikus ir melancholikus. Kiekvienas šių tipų turi savų ypatumų. Sangvinikai – emocionalūs, imlūs, mokantys siekti tikslo; cholerikai – energingi ir emocionalūs, greitai įsiplieskia, užsidega kokia nors idėja, bet dažnai nepabaigia darbo iki galo; flegmatikai – visiška cholerikų priešingybė –atkaklūs, harmoningi, geba susitvardyti, moka nuosekliai dirbti; melancholikai – šiek tiek vangūs, leidžia gyvenimą valdyti emocijoms.
Namiškių temperamentai gali būti įvairūs. Tačiau tai nereiškia, kad vienas šeimos narys turėtų nuspręsti, koks interjeras bus namuose. Kiekvienas į namų aplinką įneša dalelę savęs, todėl visuose namuose retai kada vyrauja vienintelio temperamento tendencijos. Vis dėlto pamėginkime akies krašteliu žvilgtelėti, kokius namus svajoja turėti sangvinikai, cholerikai, flegmatikai ir melancholikai. Gal tai taps paskata apsispręsti, kaip įrengti svetainę, miegamąjį ar vaikų kambarį savo namuose?
Sangviniko interjeras
Sangviniko gyvenimas ryškus, su neįtikėtina jausmų ir išgyvenimų gama. Tai žmogus, pritraukiantis gyvenimo energiją ir pozityvumą. Iš jo tikrai reikėtų tikėtis ko nors ypač ryškaus. Sangviniko interjere dominuoja vaiskios spalvos: aistringa raudona, ugninė oranžinė, terakotos, geltona, pavasario žalumos, jūros mėlio.
Namų interjeras atspindi spalvingą jo pasaulį – ryškus, įsimintinas. Sangvinikas puikiai jaučiasi tarp pačių įvairiausių spalvų, nebijo kontrastų, drąsių derinių. Sangviniko namai spinduliuoja džiaugsmą ir energiją. Čia nuolatos klega vaikai arba aidi svečių juokas, po kojomis painiojasi augintiniai, skamba muzika. Toks gyvenimas ir ryškios spalvos nė truputėlio nevargina sangviniko – atvirkščiai, įkrauna gyvybinės energijos baterijas. Aistra viskam, kas ryšku, leidžia sangvinikui gyventi linksmai ir spalvingai. Aplink jį nuolat apstu draugų, trokštančių dar kartą užeiti į svečius ir pasigėrėti nuotaikingu interjeru.
Sangvinikas geriausiai jaučiasi ten, kur nedaug baldų, bet apstu šviesos ir erdvės. Todėl patalpa, kurioje šis žmogus gyvena, turėtų būti jauki, šviesi, neužversta rakandais ir daiktais. Tiesa, atmosfera turėtų būti kūrybinga, nes gyvenime jis nuolat siekia aukščiau, daugiau. Taigi jo namai visada bus ir šviesūs, ir ryškūs, ir jaukūs. Jums tai atrodo visiškai nesuderinama? Vadinasi, jūs – ne sangvinikas!
Sangvinikai taip pat dievina veidrodžius, kurie ne tik atspindi nuostabią šeimininkų šypseną, bet ir vizualiai išplečia erdvę.
Įsigijęs būstą sangvinikas mielai nugriaus keletą sienų, nes standartai, įprasti kambariai jam atrodo pernelyg nuobodūs, varžantys jo kūrybingą asmenybę. Jis nepratęs būti vienas, taigi viskas interjere bus įrengta ir sudėliota taip, kad namuose maksimaliai patogiai jaustųsi ir gausus namiškių būrys, ir svečiai, kurių – sangvinikas tai puikiai žino! – čia nestigs. Juk atėjus į jo namus ilgai nesinori išeiti!
Choleriko interjeras
Tai emocionalios asmenybės, galinčios visą pasaulį apversti aukštyn kojomis. Beje, savo namus – taip pat. Jie dievina eksperimentus. O namai jiems – tarsi molis, iš kurio interjeras nuolat lipdomas ir perlipdomas iš naujo.
Cholerikai geriausiai jaučiasi moderniuose namuose, kuriuose apstu technikos naujovių. Jie visa savo esybe trokšta parodyti, kad eina koja kojon su pasauliu. Tiesa, nespjauna ir į minimalistinį interjerą.
Šio tipo žmonėms patinka žaisti su šviesa ir spalvomis. Dominuojanti paletė – mėlyna ir visi jos atspalviai. Melsva spalva leidžia cholerikui nusiraminti, pailsėti nuo nesibaigiančio bėgimo. Mėlyną dažniau derina su jaukia žalia, vengia dominuojančios raudonos ir oranžinės – ir taip ugningas temperamentas nepakenčia konkurencijos. Tačiau šių spalvų detalės gali tapti labai žaviu ir išskirtiniu akcentu prie mėlynų tonų.
Choleriko charakteris ir pomėgiai tokie permainingi, kad vargu ar jį tenkins kuris nors vienas grynas stilius. Jo namuose labiau tikėtina eklektika, įvairių stilių mišinys. Juolab kad cholerikas nesibaido ekstravagancijos ir drąsių sprendimų. Tokio charakterio tipo žmonėms ypač patinka šiuolaikinės dekoratyvinio apšvietimo sistemos, kai šviesos pobūdį, kampą ir spalvas galima keisti pagal nuotaiką. Cholerikas ypač didžiuojasi namuose esančiais neįprastais daiktais, kurių paskirtį iš pirmo žvilgsnio būtų sunku net atspėti.
Tokio charakterio tipo žmonių namuose turi būti erdvu, kad baldai ir niekučiai netrukdytų ryžtingai judėti po kambarius ir į valias gestikuliuoti. Cholerikų emocijos liejasi per kraštus, todėl interjere jie pageidauja matyti paprastas, griežtas formas. Taip pat jų namuose turėtų nestigti naujovių, nes cholerikai nuolat ieško ko nors modernaus, madingo, egzotiško, neįprasto. Permainų troškulį geriausiai atspindi baldai, kuriuos galima transformuoti ir lengvai perstumdyti erdvėje. Kuo daugiau dinamikos aplink – tuo geriau.
Tiesa, jei niekas nesuvaldo audringos choleriko prigimties, aplinkiniams gali būti nesaldu. O ir pats cholerikas gali pavargti nuo savo emocionalumo ir aktyvumo. Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad nuovargis cholerikui – svetimas. Iš tiesų jam labai svarbu interjere susikurti poilsio zoną – miegui, skaitymui, televizijos peržiūrai ir apskritai vakariniams pokalbiams prie arbatos. Vakare cholerikai paprastai jau būna praradę didžiąją dalį energijos, jiems būtina atsipalaiduoti. Poilsio zonoje turėtų nelikti agresyvių spalvų ir ryškios šviesos.
Flegmatiko interjeras
Stabilumas ir ramybė – štai dvi pagrindinės flegmatiko temperamento savybės. Visa tai kuo puikiausiai atsispindi ir jo aplinkoje. Kas vaikosi madingų tendencijų? Tik jau ne flegmatikas! Žmogus su tokio temperamentu dievina tai, kas praktiška ir funkcionalu. Nauji madingi daikčiukai jam nė motais. Šiam žmogui patinka patikimi daiktai, nepaklūstantys kaprizingiems mados vėjams. Jis visada vadovaujasi sveiku protu, priima teisingus ir neginčytinus sprendimus. Dauguma baldų veikiausiai yra paveldėjęs iš savo tėvų ar senelių. Kitus pirko pats, gerai apgalvojęs ir devynis kartus pamatavęs.
Flegmatiko namuose gausu senoviškų, antikvarinių daiktų, meno vertybių. Jam labai svarbu išliekamoji daiktų vertė, todėl pigių ir stilingų niekučių jis nepripažins – geriau dėmesio vertas autorinis darbas, raritetas, tai, ką galima pavadinti vertybe, o ne pigiu blizgučiu. Rinkdamasis baldus jis pirmenybę teikia ne tik gražiems ir patogiems – jam svarbu ir medžiagų, iš kurių jie pagaminti, ekologiškumas, balduose įmontuotų mechanizmų patvarumas. Kiekvienas jo pirkinys optimaliai atitinka kokybės ir kainos santykį. Apskritai flegmatiko interjeras solidus, gali nesikeisti dešimtmečius. Jį pagyvina knygos, paveikslai, krištolas, skulptūros. Kiekvienas daiktas turi savą istoriją. Be to, flegmatikui labai svarbu tvarka. Todėl jis neapsieis be drabužinės, spintų, spintelių, sandėliuko ir kitų pagalbinių patalpų.
Labiausiai tikėtinas interjero stilius flegmatiko namuose – klasika. Nes tai patikima, laiko patikrinta, nugludinta ir išties patogu. Dauguma baldų – iš natūralių medžiagų, čia viskas stovi savo vietose. Flegmatiko interjere išlaikoma prigesinta spalvų gama – tokioje aplinkoje jis jaučiasi jaukiausiai.
Melancholiko interjeras
Melancholikas liūdi ne todėl, kad būtų amžinas pesimistas. Jo liūdesys kyla dėl pernelyg didelio imlumo aplinkos detalėms, įspūdžiams, emocijoms. Jam patinka pasvajoti, paplaukioti atsiminimuose, gilintis į save. Galbūt todėl išorinis pasaulis jam atrodo šiek tiek svetimas, nejaukus. Melancholikui labai svarbu jausti savo namus – kaip tvirtovę, saugančią nuo išorės vėjų.
Tokio charakterio tipo žmonių interjere paprastai dera įvairūs stiliai – ir klasika, ir technikos naujovės. Spalviniai sprendimai dažnai būna šilti bet neįkyrūs.
Melancholikas turi sukurti aplink save saugią ir jaukią aplinką. Romantikas ir svajotojas sieloje nuolat ieško vienumos, todėl jo namuose privalo būti poilsio zona. Melancholiko interjere nėra daug erdvės ir šviesos. Užtai yra daug zonų, kurias vieną nuo kitos skiria stelažai. Minkšta šviesa neerzina akių, jauki prieblanda melancholikui labai prie širdies. Šie žmonės negali vaikščioti tiesiog po grindis – jiems reikia kilimų, minkštos dangos.
Melancholiko namų interjere nėra nieko atsitiktinio. Jam svarbiausia pabėgti nuo streso, todėl aplink save sukuria jaukumo, šilumos, patogumo ir ramybės oazę. Tai nereiškia, kad jo svajonė – lizdelis su krėslu ir pagalvėlėmis. Nieko panašaus. Melancholikams dažnai patinka ir patogus modernumas, ir sunki klasika, ir asketiškas skandinaviškas stilius. Jam gali patikti ir ištaiginga baroko epochą primenanti lova, ir plastikinės taburetės. Svarbiausia, kad namuose būtų surinkti būtent tie daiktai, kurie jam patinka, su kuriais jis jaučia harmoniją. Šiuose namuose veikiausiai bus daugybė jaukių kampelių ir zonų. Erdvė ir tuštuma melancholiką gniuždo, o štai įvairiausios slaptos vietelės, atokiau nuo pašalinių akių, atribotos nuo likusios erdvės, jam yra tikras stebuklas. Čia galima atsipalaiduoti vienumoje, pasvajoti.
Baldai šio žmogaus kambaryje neturėtų būti kampuoti – visa savo esybe melancholikas veržiasi link apskritimų, ovalų, to, kas švelnu, glotnu, nuožulnu. Spalvos – šviesios, bet ne erzinančios. Ypač mėgsta smėlio, gintaro, terakotos spalvas. Romantiškas ir sentimentalus melancholikas dievina suvenyrus, mažus mielus daikčiukus, vaikiškus piešinius, minkštus žaisliukus. Ir jei jie nepuošia kambario sienų ir baldų – būtinai bus tvarkingai suguldyti į komodų lentynėles, stalčius.
Laura Mureikaitė
