Tyrimo rezultatus analizavusi Vilniaus Universiteto Lyčių studijų centro lektorė dr. Ernesta Platūkytė sako, kad nuo 2017 metų, kai pastarąjį kartą buvo atlikta išsami LGBT moksleivių apklausa, jaunuolių padėtis Lietuvos mokyklose pablogėjo.
Lyginote 2017 ir 2022 metais atliktų apklausų rezultatus. Ar LGBT moksleivių padėtis Lietuvos mokyklose per penkerius metus pasikeitė?
Lyginant 2017 metais ir šiais metais atliktos apklausos duomenis, LGBT moksleivių Lietuvos mokyklose nesaugumo pojūtis dėl seksualinės orientacijos išaugo. Tikėtina, kad dėl šios priežasties sumažėjo ir bendras saugumo pojūtis mokyklose. Moksleiviai dažnai jaučiasi nesaugiai, nes girdi neigiamus komentarus, patiria skirtingo pobūdžio patyčias, retai ir fizinius veiksmus dėl savo seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ar raiškos. Taigi lyginant duomenis matoma, kad LGBT moksleivių padėtis Lietuvos mokyklose per pastaruosius penkerius metus nepagerėjo.
Dar svarbesnis faktorius yra tas, kad skirtingo amžiaus moksleiviai dažniausiai su tokiomis situacijomis kovoja patys, be mokyklos bendruomenės įsikišimo. Nors atrodytų, kad priešiškai nusiteikę galėtų būti bendraamžiai, tačiau skirtingais metais atliktų apklausų duomenys rodo, kad priešiškai nusiteikę yra pedagogai ar kiti mokyklos darbuotojai, t.y. jie ar jos dažnu atveju patys prie jų prisideda ar net nereaguoja į moksleivių patiriamas homofobines patyčias.
Ar su patyčiomis susidūrę LGBT moksleiviai sulaukia mokytojų paramos? Ar mokyklose sukurta efektyvi paramos sistema?
Mokyklos bendruomenės įsitraukimas yra pasyvus, tačiau tais atvejais, kai pedagogai ar kiti mokyklos darbuotojai imasi spręsti kylančias patyčių problemas, jie bando kalbėti su visomis įvykyje dalyvaujančiomis pusėmis, įtraukiant tėvus bei atsakingus darbuotojus.
Daugiau nei pusė (64,7 proc.) apklausoje dalyvavusių LGBT moksleivių paminėjo, kad mokykla turi apibrėžtas taisykles dėl patyčių ar priekabiavimo. Tačiau dažnu atveju šiose taisyklėse nėra užsimenama apie seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ar lyties raiškos klausimus. Juo labiau apie prevencijos dėl tokio pobūdžio patyčių priemones.
Visgi, kas dešimtas moksleivis iškilus sunkumams turi galimybę kreiptis (ir kreipiasi) į mokyklos psichologus ar socialinius darbuotojus, o daugiau nei 15 proc. kreipiasi į mokytojus.
Kaip manote, kas lemia sudėtingą LGBT moksleivių padėtį Lietuvos mokyklose? Kas padėtų situaciją pakeisti?
Kaip rodo apklausos duomenys, mokyklose lytiškumo tema vis dar kalbama per mažai. Vienas iš efektyvių būdų kovai su homofobinėmis patyčiomis yra edukacinės programos. Bendros žinios apie lyties raišką, istorinį, kultūrinį pagrindą, o tuo pačiu ir LGBT bendruomenės istoriją, teigiamus visuomenės pavyzdžius ir pan. galėtų prisidėti prie bendro moksleivių ugdymo, informacijos sklaidos ir platesnio pasaulio suvokimo.
Moksleiviai pastebi, kad viena iš priemonių spręsti kylančias problemas yra kalbėjimas ir žinios apie LGBT bendruomenę, todėl mokyklos turėtų siekti mokiniams suteikti pagrindines žinias apie visų žmonių, įskaitant LGBT asmenis, teises ir lygybę. Tokios švietimo programos turėtų būti įtraukios ir pritaikytos moksleivių amžiui.
Atitinkamas švietimas turėtų būti prieinamas ir pedagogams ar kitiems mokyklos darbuotojams. Taip pat mokyklose turėtų būti nuolat atnaujinamos taisyklės ir reaguojama į kylančias situacijas, t.y. numatyti ne tik būtini reikalavimai moksleivių elgesiui, tačiau įvardintos ir galimos priemonės kovai su bet kokios formos diskriminacija ar patyčiomis.
Mokykla ir mokyklos bendruomenė yra tarsi visuomenės veidrodis, todėl visgi manyčiau, kad didžiausia problema yra ne mokyklose, o tai ką kiekvienas jos narys atsineša į mokyklą.
Visuomenės mastu, ypatingai svarbus visų visuomenės grupių, nepaisant lyties, seksualinės orientacijos, lytinės orientacijos amžiaus, rasės, išsilavinimo ir kt. pagrindų supratimas ir palaikymas. Jei suaugusių tarpe matomas ir palaikomas elgesys, kuris skatina tolimesnes patyčias ir priešišką elgesį, tuomet nereikėtų stebėtis vaikų elgesiu mokyklose. Pagarbus elgesys su kiekvienu visuomenės nariu, yra ne silpnumo ar pralaimėjimo požymis, tačiau brandžių ir gebančių savo nuomonę reikšti žmonių pavyzdys. Esu įsitikinusi, kad patyčių klausimas turi būti sprendžiamas ne atsakant patyčiomis ar priešišku elgesiu, tačiau visuomenės švietimu ir teigiamų pavyzdžių rodymu.
Tyrimą vykdžiusi Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL komunikacijos vadovė Eglė Kuktoraitė pabrėžia, kad neigiamos LGBT moksleivių patirtys Lietuvos mokyklose ne tik neigiamai veikia jaunuolių fizinę ir emocinę būklę, bet ir daro neigiamą poveikį moksleivių mokymosi pasiekimams.
Gal galite pristatyti pagrindinius apklausos rezultatus? Ką LGBT moksleiviai patiria Lietuvos mokyklose?
2022 metais, lyginant su 2017 metais vykdyta moksleivių apklausa, mokinių nesaugumo pojūtis dėl seksualinės orientacijos mokykloje išaugo 11,4 procentiniais punktais. Per penkerius metus sumažėjo ir bendras saugumo pojūtis mokykloje (nuo 17,7 proc. 2017 m. iki 15,6 proc. 2022 m.) 64 procentai apklausoje dalyvavusių LGBT moksleivių mokykloje „labai dažnai“ arba „dažnai“ girdi homofobines replikas. Vos 34,1 procentas moksleivių nurodė, kad mokytojai reaguoja į panašias replikas. Vos 0,7 proc. moksleivių nurodė sulaukę naudingos mokyklos darbuotojų paramos susidūrus su patyčiomis. 8,1 proc. respondentų nurodė, kad dėl mokykloje jaučiamo nesaugumo jausmo per pastarąjį mėnesį praleido pamokas.
Tyrimo rezultatai rodo, kad dalis LGBT moksleivių Lietuvos mokyklose jaučiasi nesaugiai, kadangi dažnai girdi neigiamus komentarus, patyčias ar priekabiavimą dėl savo seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ar lyties raiškos. LGBT moksleiviai pastebi, kad mokykloje nėra palaikymo, o bet koks problemos išsakymas jiems gali turėti neigiamų pasekmių.
Nesant suaugusiųjų paramos patyčios gali užsitęsti, todėl gali reikšmingai sumažėti moksleivių savivertė, kilti psichologinių traumų ar netgi kilti minčių apie savižudybę. Tai pastebime ir konsultuodami jaunuolius LGL emocinės paramos platformoje LGBT moksleiviams. Todėl ypatingai svarbu, kad Lietuvos mokyklos ir jose dirbantys pedagogai imtųsi realių veiksmų, galinčių užkirsti kelią homofobinėms patyčioms.
Į Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL emocinės paramos platformą su patyčiomis dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ir lyties raiškos susiduriantiems moksleiviams, jų tėvams ir mokytojams galima kreiptis adresu: https://lithuania.livewithoutbullying.com/
