Nors agurkai yra itin populiarūs lietuvių daržuose, tačiau visgi, savo populiarumu nusileidžia daržo karaliams pomidorams, kurių sėjos laikas jau eina į pabaigą. Liucija Kunigiškytė pasakoja, kad agurkus galima drąsiai auginti ir lauke, ir šiltnamiuose, nesvarbu ar šie yra šildomi, ar polietileniniai.
Užaugintus agurkus taip pat kiekvienas galime valgyti taip, kaip labiausiai patinka: šviežius, marinuotus ar raugintus. Niekas nedrįs paprieštarauti, kad neretai be jų yra neįsivaizduojamas kiekvieno stalas.
„Jei kalbame apie agurkus, kurie yra auginami šildomuose šiltnamiuose, jų sėjos laikas yra apie balandžio mėnesį. Žinoma, viskas priklauso nuo sodinimo į šiltnamį galimybių. Tad, jei šiltnamis yra šildomas, sėklas sėti galime jau pirmą balandžio savaitę, o jeigu ne, tuomet antrą.
Paprastai lauke agurkai sėjami yra gegužės mėnesio antroje pusėje arba birželio pradžioje, kadangi šie geriausiai auga, kai oro temperatūra yra nuo 18 iki 30 laipsnių šilumos. Lauke agurkai gali būti sėjami arba tiesiai į dirvą, arba sodinami iš išaugusių daigų“, – trumpai apžvelgia svarbiausias agurkų sodinimo datas agronomė.
Agurkų sodinimo ypatumai
Sodinti agurkus galima ir daigais, ir sėti juos į žemę. Pasodinus agurkus į dirvą daigais, turėsite ankstyvesnį derlių. Jeigu nusprendėte agurkus sėti, būtina žinoti, kad žemė turėtų būti įšilusi 15 cm gylyje. Tik taip galėsite įsitikinti, kad agurkai vėliau puikiai augs:
„Agurkų sėjos laikas į dirvą – gegužės galas-birželio vidurys. Tačiau, jeigu agurkus pasėjote per anksti ir vėlyvos šalnos pridarė bėdelių – daigai išdygo ir vėl nušalo, nenusiminkite, nes galimybę atsėti sėklas ar pasodinti daigus dar turite birželį.“
L. Kunigiškytė primena, kad į tą pačią vietą darže agurkus galima sodinti kas du-tris metus, jei norite turėti kokybišką daržovių derlių. Būtent dėl šios priežasties kiekvienais metais reikėtų šiems parinkti vis naują vietą ir nesodinti jų toje vietoje, kurioje auga tos pačios šeimos daržovės: moliūgai, cukinijos, melionai ir t. t.
„Agurkai augs geriausiai tame plote, kur anksčiau buvo auginamos pupelės, žirniai, petražolės. Geriausia kaimynystė agurkams – kukurūzai, kurie jiems sudaro tarsi sieną, suteikia šilumos. Agurkas yra šilumą mėgstanti daržovė, todėl darže jiems reikėtų parinkti šiltą vietą.
Be to, reikia atminti ir tai, kad auginant šiltnamyje ar lauke, jie yra jautrūs šalnoms, todėl nuo jų reikėtų agurkus apsaugoti. Ypatingai su šalnų pavojumi galime susidurti tada, kai per anksti juos pasėjame į lauką“, – įspėja pašnekovė.
Apsaugoti agurkus nuo šalnų pavojaus – paprasta, tereikia jiems sukurti priedangą. Tam puikiai pasitarnauti gali paprasčiausiai agroplėvelė, kuri ne tik suteiks šilumos, tačiau ir sumažins vandens garavimo iš dirvos paviršiaus tikimybę.
„Jei agurkus perkame jau išaugintus, renkantis juos nereikėtų žavėtis patįsusiais, žydinčiais agurkų daigais ar jau užmegztais vaisiais. Geriausiai rinktis tvirtus daigus su dvejais lapeliais, o pražysti ir derėti jie pradės tada, kai bus pasodinti į nuolatinę augimo vietą.
Agurkų veislės ir ligos
Agurkų veislių ir sėklų – visa galybė. Renkantis jas, pasak specialistės, reikėtų turėti viziją, kokiam tikslui agurkus norime užsiauginti. Jei mėgstate salotinio tipo – tuomet patiks šiuo metu populiarūs agurkai be spygliukų, kurie yra švelnaus skonio. Dažniausiai tokie agurkai yra ankstyvųjų veislų, užauga visai nedideli iki 20 centimetrų. Žinoma, kai kurių veislių agurkai gali išaugti ir net iki 40 cm.
„Jei agurkus auginsime šiltnamyje, tuomet rekomenduojama rinktis tas veisles, kurioms apdulkinti nereikia vabzdžių – agurkai puikiausiai tvarkosi ir dera patys. Į lauką galime sodinti ir tas veisles, kurios auga ir polietileniniuose šiltnamiuose.
Paprastai agurkų veislės yra hibridinės, pasižyminčios tolygiu derėjimu, gausiu derliumi, atsparumu ligoms ir puikiomis skoninėmis savybėmis. Agurkų spalva ir forma taip pat priklauso nuo veislės, jie gali būti ir šviesiai žali ir tamsesni, smulkiai arba stambiai kauburiuoti.
Visgi, viskas priklauso nuo mūsų norų ir skoninių pageidavimų. Tie, kas nori išskirtinumo, šviesia žalios spalvos agurkų, tiems turėtų patikti agurkų veislė „White Wonder“ – bus puikus spalvinis paįvairinimas“, – rekomenduoja Liucija Kunigiškytė.
Be to, rinktis veislę ir reikėtų pagal tai, kokiu tikslu auginsime agurkus. Norint juos konservuoti, agurkai turėtų būti 8-10 centimetrų, rauginimui – kiek didesni, o salotoms nuo 15 cm ir didesni. Rinktis hibridines agurkų veisles rekomenduojama ir todėl, kad šios yra atspariausios įvairioms ligoms:
„Vis dėlto, gyvename tokioje klimato juostoje, kur visai išvengti ligų – neįmanoma. Viena dažniausių agurkus puolančių ligų yra miltligė, kuri pasireiškia baltos spalvos miltuotu apnašu. Jis pažeidžia visas augalo dalis. Esant šiai ligai agurkai ima nykti, džiūti, menkai derėti.
Norint jos išvengti, agurkų daigus reikėtų sodinti esant palankiai oro temperatūrai, kuri tinkama jiems augti, taip pat prižiūrėti, kad nebūtų išdžiūvusi dirva. Be to, kuo taisyklingiau auginsite agurkus, juos prižiūrėsite, laistysite, tuo lengviau išvengsite šios ligos.“
Agurkus puola ne tik ligos, tačiau ir kenkėjai. Viena labiausiai daržoves pažeidžiančių kenkėjų – voratinklinė erkė. Šis mažas gyvis agurkus pradeda valgyti nuo apatinių lapų. Pastebėjus pažeistus lapus reikėtų išskinti, kad erkė toliau neplistų.
„Kaip ir miltligei, taip ir voratinklinės erkės gyvavimui įtakos turi per sausas oras. Būtent dėl šios priežasties yra labai svarbu prieš ir po sezono tinkamai dezinfekuoti šiltnamį, šalinti pažeistus lapus ir naikinti piktžoles, kad agurkai jose nepaskęstų“, – priduria.
Priežiūra, laistymas ir tręšimas
Agurkai mėgsta ne tik šilumą, tačiau ir šviesą. Jei pavasaris yra vėsus, reikėtų agurkus papildomai šildyti, apšviesti. Tačiau ne ką mažiau svarbus ir tinkamas augalo laistymas, dirvos, kurioje jie auga, priežiūra ir purenimas.
„Dirvos paviršių galima mulčiuoti – tai padės išsaugoti kokybišką derlių, palaikyti dirvą, kad ši ne taip greitai išdžiūtų. Reikėtų nepamiršti, kad dirvos, kurioje auga agurkai, negalima giliai purenti, kadangi agurkai savo šaknyną formuoja paviršiniame dirvos sluoksnyje, visai kitaip nei pomidorai, kurie šaknys leidžia gilyn.
Labiau supurenę dirvą ar per stipriai išravėję piktžoles, galime pažeisti agurkų šaknis ir taip sumažinsime derlių“, – įspėja agronomė.
Ar augalui yra būtinas tręšimas, parodo agurkų spalva. Jeigu daigas yra intensyvios žalios spalvos, reiškia jis turi pakankamai maisto medžiagų. Tačiau, jeigu agurkų daigai išstypo, yra šviesiai žalios spalvos, tai ženklas, kad jiems reikia trąšų, galimai pasirinkome netinkamą oro temperatūrą jų sodinimui ar apšvietimą:
„Pasodinti agurkai tręšiami kas 7-10 dienų, vos tik pradėjus megztis pirmiesiems vaisiams. Per sezoną iki derėjimo pakanka juos patręšti 2-3 kartus. Žnoma, viskas priklauso nuo to, kokia yra dirva, ar ji turtinga medžiagomis. Jeigu ji yra nualinta arba nelabai tinka agurkų auginimui, tuomet reikėtų atkreipti dėmesį į agurkų spalvą, nes ji ir parodo, kokias reikėtų rinktis trąšas.“
Agurkams galite rinktis ir chemines, ir specialiai jiems skirtas trąšas. Anot L. Kunigiškytės, kiti daržininkai naudoja nupjautos žolės ir dilgėlių antpilą. „Tręšiant tokiu antpilu reikėtų laistyti į 1 kv. metrą tris-penkis litrus tokio tirpalo“, – paaiškina ji.
Agurkus laistyti reikėtų atsiižvelgiant į orus, jeigu dienos yra karštos, agurkai dera, tuomet juos geriausia yra laistyti rytais, o jeigu dienos vėsios – dienos metu. Jeigu agurkai auga lauke, po kiekvieno laistymo ar užklupusio lietaus jų dirvą reikėtų supurenti:
„Mulčias, kuriuo gali būti: pjuvenos, durpės, šiaudai, nupjauta žolė, apsaugo dirvos paviršių nuo plutelės susidarymo. Naudodami mulčią galime išvengti papildomo purenimo darbo po kiekvieno laistymo.“
Be to, baigdama pokalbį Liucija Kunigiškytė priduria, kad kiekvienam žmogui yra labai svarbu įvertinti savo galimybes, ar šis tikrai galės auginti agurkus ir rūpintis jais pakankamai dažnai:
„Reikia atminti, kad derėjimo metu agurkus reikia skinti dažnai, kas 2-3 dienas. Jeigu tokios galimybės neturėsite, gyvena toliau, galbūt tuomet jų ir neverta auginti, nes peraugę jie tampa neskanūs, prastai dera. Derliaus nuėmimas skatina augalą derėti, būti derlingu.“
