„Euromonitor International“ duomenų mokslininko, prezidento suburtos sveikatos ekspertų tarybos nario Vaidoto Zemlio-Balevičiaus teigimu, deja, nieko linksmo pagal visas tendencijas pasakyti kol kas neišeina.
„Mirčių mes dar matysime ne vieną“, – konstatavo jis.
Karantino rezultatų teks palaukti
Visgi kartu specialistas priminė, kad griežtesni ribojimai įvesti dar tik prieš savaitę, tad dar anksti vertinti jo rezultatus. Todėl ir nesiliaujantis atvejų augimas nėra netikėtas.
„Kadangi to efekto nematome, o augimas buvo, nors ir sulėtėjęs, tai šią savaitę pamatysime, kaip bus – arba ši diena yra pikas ir po to gal tų atvejų skaičius pradės palengva mažėti, arba gali būti, kad dar visą šią savaitę ir kitą dar bus problemų. Nereikia pamiršti, kad dabar suėjo savaitė po tų visų apsipirkimų prie uždarant parduotuves. Taigi galima manyti, kad tas mobilumo pikas atsispindės ir duomenyse“, – aiškino V. Zemlys-Balevičius.
100 mirčių per diena – ne riba
Analitikas pažymėjo, kad mirčių augimas tuo metu atsilieka 2 savaitėmis. Tad net pradėjus kristi atvejų skaičiams mirčių kiekiai augs:
„Grubiai tariant, atvejams pradėjus kristi galima 2 savaitėms skaičiuoti, kiek dar mirčių liga sukels. Tokios tendencijos yra ir remiantis kitų šalių duomenimis, tai nematau priežasčių, kodėl turėtų būti kitaip.“
V. Zemlys-Balevičius teigė, kad ne riba – ir 100 mirties atvejų per dieną.
„Tikslius skaičius sunku nurodyti bet kokiam skaičiuotojui, bet idėja ta, kad paskaičiavus mirčių skaičių prieš dvi savaites, įvertinus, koks buvo augimas, išvedami procentai. Turint omenyje, kad pas mus yra variacija ir kiekvieną dieną vidutinis mirčių skaičius gali svyruoti (jis dabar per 7 dienas yra kažkur apie 30), kai paskaičiuoti, tas 100 mirčių tarp dieninių svyravimų neatrodo toks tolimas“, – aiškino pašnekovas.
Anot duomenų analitiko, situacija gali tik pablogėti, nes viskas priklauso nuo sveikatos apsaugos sistemos. Kuo ji labiau apkrauta, nespėjama teikti paslaugų, tai tik didina mirčių skaičių.
Portalas primena rašęs apie VU mokslininkų teikiamas prognozes, kad iki sausio 31 d. bendras mirčių nuo Covid-19 skaičius gali siekti virš 2 tūkst. (dabar jų fiksuota 1143).
Tautiečių mobilumas krito
Dar anksčiau pranešta, kad vilčių dėl epidemijos valdymo teikia sumažėjęs lietuvių mobilumas. Kaip aiškino LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas, jei karantino pavasarį pradžioje jis buvo sumažėjęs 65 proc., dabar skaičiai panašūs.
„Iki paskelbiant naujus apribojimus lapkričio pradžioje, šis rodiklis buvo -37–38 proc. Kai buvo įvesti pirmieji apribojimai lapkričio 6 d., sumažėjimas siekė apie 45 proc. Praeitą pirmadienį ir antradienį buvo labai stipriai išaugęs mobilumas – iki -25–45. Taigi nuotraukos apie prekybos centrų šturmą atsispindi ir statistikoje. Nuo trečiadienio įvedus apribojimus lankymasis šiuose centruose praktiškai krito iki tokio paties lygio, koks buvo ir pirmojo karantino metu“, – aiškino jis.
Mirė ir virš 30 m. amžiaus žmogus
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 3737 naujo koronaviruso atvejai – tai didžiausias iki šiol paros atvejų skaičius, mirė 50 žmonių, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.
Per praėjusią parą pasveiko 1523 sirgusieji. Bendras patvirtintų COVID-19 atvejų skaičius siekia 120 tūkst. 94, iš jų 55 tūkst. 926 pasveiko, 62 tūkst. 453 – tebeserga.
Nuo COVID-19 mirė iš viso 1143 užsikrėtusieji, dar 572 mirė dėl kitų priežasčių.
Per parą atlikti 14 tūkst. 382 tyrimai dėl koronaviruso, iš viso iki šiol atlikta 1 mln. 541 tūkst. 668 tyrimų.
Ligoninėse gydomi 2258 COVID-19 pacientai, 181 iš jų – reanimacijoje, deguonis reikalingas 1262 ligoniams, dirbtinė plaučių ventiliacija – 108.
Šiuo metu Lietuvos ligoninėse užimtos 7682 iš 16621 lovų, iš 681 reanimacijos lovų užimtos 401. Iš 635 lovų, kur gali būti taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, užimtos 255. Taip pat užimtos 2304 iš 6382 lovų, kuriose galimas deguonies tiekimas.
Praėjusios paros duomenimis, Lietuvoje mirė 27 vyrai ir 23 moterys. Vienas iš mirusiųjų priklausė 30–39 metų amžiaus grupei, asmuo turėjo gretutinių ligų.