Kelionių tinklalapio Makalius.lt skaitytoja Agnė atsiuntė ilgą ir kiek įmanoma išsamų pasakojimą iš egzotinės kelionės į Filipinus. Jūsų dėmesiui paskutinioji pasakojimo dalis, kurioje ne tik pakeliausite kartu su Agne, bet ir sužinosite, kiek kainuoja trys savaitės Filipinuose?
Boholas yra maža sala, apvaliai pailga kaip bulvė, iš šiaurės į pietus ir iš rytų į vakarus apie 100 km ilgio. Būtent čia yra dvi seniausios Filipinų bažnyčios – nublukusios, apsamanojusios, dvelkiančios tikra senove. Filipinuose žmonės labai religingi. Sekmadieniais pamaldos vykstą net didžiuosiuose prekybos centruose! Prieš važiuojant autobusu ar plaukiant keltu, įlipę jie visada persižegnoja.
Beje, keltų yra įvairių – ir greitaeigių, ir pasenusių lėtapėdžių. Bilietų kainos taip pat skirtingos. Mums atvykus į uosto terminalą prie išvykimo laukė modernus, greitaeigis keltas su verslo klase, kondicionieriumi ir dideliu plazminiu televizoriumi. Visur buvo iškabintos reklamos, kad kelte veikia Wi-Fi, bet mums prisijungti nepavyko. Bilietas į abi puses šiuo keltu 1 žmogui kainavo 70 Lt.
Bohole nusprendėme apsistoti sostinėje Tawgilarane. Iš jos visai patogu nuvykti pas mažuosius tarsyrus, paplaukti Loboce džiunglių upe ir nuvažiuoti prie šokoladinių kalvų.
Jau buvome įpratę keltis su pirmaisiais gaidžiais, tad 8 valandą ryto autobusu vykome į Lobocą. Kelionė truko apie valandą. Tik išlipus iš autobuso prisistatė pagyvenęs vyriškis. Jis siūlė įsigyti bilietus į kelionę laivu džiunglių upe. Tačiau mes buvome nusprendę pirmiausiai aplankyti tarsyrus, tada plaukti upe ir važiuoti link šokoladinių kalvų. Jis pasiūlė nuvažiuoti džipniu iki tarsyrų prieglaudos, kur juos galėsime stebėti gyvai. Kelionė truks apie 40 minučių, tačiau įspūdis didesnis nei stebint zoologijos sodo tipo aptvaruose, kaip yra Loboce. Užeinam ir iš anksto nusiperkam bilietus į laivą (1 žmogui plaukimas laivu su maitinimu kainuoja 48 Lt). Vyriškis sustabdo džipnį ir mes jau pakeliui į Corella tarsyrų centrą.
Tarsyrai (kitaip – filipininiai ilgakulniai) – mažiausi pasaulio primatai, kurie veisiasi tik Filipinuose, Indonezijoje ir Borneo saloje. Jie pūkuoti, mažučiai į žaisliukus panašūs gyvūnėliai. Dėl savo patrauklumo ir išskirtinumo jie dažnai tampa brakonierių aukomis, todėl pamažu nyksta. Šie gyvūnai yra naktiniai, dienomis tūno lapų pavėsyje ir įsikibę į šakas snaudžia. Supratę, kad juos stebi, tarsyrai atsimerkia ir pradeda įtariai stebėti aplinką, mirksėdami nerealaus dydžio apvaliomis kaip sagos akimis. Jie gali pasukti galvą 360 laipsnių kampu. Dienomis miega ir atrodo tikri tinginiai, tačiau naktimis įspūdingai greitai šokinėja nuo šakos ant šakos. Tarsyrų šuolis gali siekti 5 metrus. Jie gyvena po vieną, o susigrupuoja tik tada, kai poruojasi. Minta vabzdžiais, kirminais, kartais driežais. Šiame centre vienas tarsyriukas taip gražiai mums pozavo, kad vedlys jį praminė modeliu.
Pasisėmę gerų emocijų, pajudėjome atgal į Lobocą plaukti upe. Plaukiančiųjų daug, bet kas 20 minučių plaukia vis kitas laivas. Čia įlipus laukia įvairiais patiekalais nukrautas stalas, kiekvienam duodama po buteliuką pasirinkto vaisvandenio. Valgyk kiek nori, stalas nuolatos pildomas. Plaukiant dainuojama karaoke. O vienoje vietoje, laivui sustojus, krantinėje pasirodė filipiniečių folklorinis ansamblis, kuris mums pademonstravo savo liaudies šokius ir dainas. Upės vanduo labai rudas, pakrantės tankiai apaugusios palmėmis ir bananmedžiais. Pasiplaukiojimas buvo smagus, tik kiek trumpokas. Labai sužavėjo folklorinio ansamblio pasirodymas.
Po laivo grįžome atgal į autobusų stotelę. Su keliais turistais iš Anglijos sulaukėm reguliaraus autobuso ir pajudėjome link šokoladinių kalvų.
Šokoladinės kalvos – įspūdingas gamtos kūrinys. Šokoladinėmis vadinamos dėl rudos spalvos, kuria jos būna padengtos sausuoju periodu. Tačiau mes jas pamatėme dar pusiau žalias, nes vis dar nebuvo pasibaigęs lietingasis sezonas. Šokoladinių kalvų viso yra 1776 ir beveik visos identiško dydžio bei formos. Užvežimo į kalną paslaugų atsisakėme. Nusprendėme, nors ir sutinusia koja, į apžvalgos aikštelę užlipti patys. Suvalgėme ledų, apžiūrėjome horizontus ir leidomės žemyn. Iš ten vėl pilnu autobusu grįžome į Tawgilaraną. Tai buvo paskutinis mūsų kelionės tikslas.
Po visų patirtų nuotykių, atsikvėpėme lėktuve, skrendančiame iš Pekino į Frankfurtą. Labai sunku rašyti paskutinius sakinius... Buvo nepaprastai gera atrasti vis kažką naujo ir liūdna palikti. Dienomis klajodavome tuščiais paplūdimiais, o vakarais sėdėdavome po žvaigždėtu dangumi ošiant jūrai. Žmonių akyse pamatėme daug vargo, bet tiek daug šviesos, nuoširdumo bei šypsenų dar neteko matyti. Per tris savaites praleistas Filipinuose, nesutikome nei vieno verkiančio ar nuliūdusio vaiko. Visi jie čia laimingi, krykštaujantys, su niekada nuo lūpų nedingstančia šypsena. Pabandykite šioje šalyje sausakimšame autobuse išgirsti dejonę, nepasitenkinimą. Jums tai nepavyks! Visi vieni kitiems padeda, visur dainuoja ir nuoširdžiai šypsosi. Filipinai vadinami viena laimingiausių pasaulio šalių. Liūdna, ilgėsiuos tų šypsenų ir nuoširdumo. Noriu vieną dieną ten sugrįžti, nes tai nuostabi šalis, turinti tiek daug to, ko mes nebeturime.
Egzotinės kelionės į Filipinus suvestinė 1 asmeniui:
Šios kelionės metu turėjome viso 10 skrydžių.
Skrydžiams išleista : 2690 Lt
Viešbučiai, maitinimas, laivai, lankomi objektai: 1400 Lt
3 savaičių kelionė 1 asmeniui viso kainavo: 4090 Lt
