Šiemet patyrę šiltnaminių daržovių augintojai dėl šaltų orų derlių – geriausiu atveju – pradės imti balandžio viduryje arba net pabaigoje.
Sėja tik įsibėgėja
Gražinos ir Juozo Vasiliauskų ūkyje Patašinės kaime (Marijampolės sav.) šiemetė ankstyvųjų žalumyninių daržovių sėja smarkiai vėluoja.
Ankstesniais metais besibaigiant paskutiniam žiemos mėnesiui jau būdavo viską pasėję, o šiemet sėjos darbus turėjo nukelti į kovą.
„Auginsime visko po truputį, tik orai mus stabdo. Sinoptikai ir antroje kovo pusėje dar žada atšalimą. Tad didžiausia bėda mums – nepalankios gamtos sąlygos“, – teigė šiltnaminių daržovių augintojas J.Vasiliauskas.
Sutuoktiniai savo šiltnamiuose šiemet tradiciškai planuoja išauginti svogūnų laiškų, ridikėlių, salotų, krapų. Ūkininko teigimu, žmona, nelaukdama atšilimo, jau po truputį sėja, nors šiltnamiai nešildomi.
„Šiemet Velykoms dar neturėsime žalumyninių daržovių. Ir Velykos ankstyvesnės, ir orai šalti.
Buvo metų, kai vasarį galėdavome pasėti“, – sakė ūkininkas iš Patašinės ir pridūrė, kad ant jo prekystalio Marijampolės ūkininkų turgelyje, jeigu viskas gerai seksis, ankstyvųjų žalumyninių daržovių atsiras balandžio viduryje.
Juozas pasidžiaugė, kad jau pikuoja sudygusius pomidorus. Savo ūkyje Vasiliauskai kasmet išaugina nemažai ir ankstyvųjų kopūstų, agurkų. Tradiciją tęs ir šiemet, nors sėklų kainos padidino ūkio išlaidas.
Labiau iš idėjos
Ūkininkas Egidijus Petrauskas iš Marčiukinio kaimo (Marijampolės sav.) kasmet vienas pirmųjų šiame krašte išaugina salotų, svogūnų laiškų, agurkų.
„Valstiečių laikraščiui“ jis prisipažino, kad šiltnamine daržininkyste užsiima ne tiek dėl naudos, kiek iš idėjos. Įdomaus užsiėmimo neatsisakys ir šiemet. Šešiuose aruose žemės žalumynų žada užauginti ne tik savo šeimai, bet ir parduoti.
E.Petrauskas pirmenybę teikia ekologiškai daržininkystei. Jis pasakojo, kad jo šiltnamiai nėra itin profesionaliai apšildomi, tačiau šildoma žemė, kurioje auga ankstyvosios daržovės.
Pasak ūkininko, pasėti pomidorai ir agurkai jau ūgtelėjo. Ruošdamasis pikuoti daigus, daržininkas nuvažiavo pirkti žemės ir įsitikino, kaip viskas pabrango.
Už maišą sumokėjo 14 eurų. Sėklos, kuras taip pat šiemet brangesni. Tad, suskaičiavus visas auginimo išlaidas, tikėtis pelno nelabai realu. E.Petrausko nuomone, šis pavasarinis verslas smukiesiems augintojams darosi vis sudėtingesnis.
Salotos neiššalo
Tarp miškų esančio Barčių kaimo (Varėnos r.) ankstyvųjų daržovių augintojai Zita ir Vytautas Keršiai šiemet džiaugiasi jų kelių arų dydžio nešildomame šiltnamyje iš rudens pasėtomis ir per žiemą neiššalusiomis salotomis.
Jas šeimininkė žiemai buvo pridengusi daržo plėvele, o dabar jau atėjo laikas perkelti augti į geresnes sąlygas.
„Išpikuosime ir po trijų savaičių, gal po mėnesio, tikrai turėsime salotų parduoti“, – planavo ūkininkė. Anot jos, salotų augimo spartumas labai priklausys nuo oro sąlygų.
Kovo viduryje Keršiai ruošiamame šiltnamyje iškasė tranšėjas, pridėjo į jas arklių mėšlo. Jis pūdamas skleidžia šilumą, tad šiltnamis bus kaip inspektas. Žemė šils ir bus geros sąlygos daržovėms augti.
Papildomo šildymo šiltnamyje nebus. Arklių mėšlas – natūralus šilumos šaltinis. „Mes visą laiką taip darome ir sulaukiame gerų rezultatų. Mūsų šiltnamis paprastas, bet aukštas. Jame gerai dera agurkai, pavasarinės daržovės“, – aiškino Zita.
Po salotų šiame šiltnamyje Keršiai augins agurkus. Patys išsiaugina jų daigų ir įterpia tarp salotų. Augina natūraliai, nenaudoja nei karbamido, nei salietros ar kitokių cheminių trąšų, nes tai išskirtinės kokybės ūkis.
Kadangi ūkininkai augina dedeklių vištų, jų mėšlą užraugia statinėje ir vėliau panaudoja kaip trąšą – skiestomis srutomis laisto augalus. Natūraliomis priemonėmis šiltnamyje augalai apginami ir nuo ligų.
Pasak Z.Keršienės, palyginti su ankstesniais metais, šiemet viskas užaugs gerokai vėliau. Pavasaris vėluoja, todėl vėliau ant prekystalių atsiras ir ankstyvųjų lietuviškų daržovių. Jie pernai kovo mėnesį jau turėjo svogūnų laiškų, nedidelių, bet natūraliai nešildomame šiltnamyje išaugintų salotų bei špinatų. Juos jau vežė į Vilniaus ūkininkų turgelius.
Anot ūkininkės, špinatai gana greitai auga. Dabar Keršių šiltnamyje jie jau šiek tiek ūgtelėję, bet dar reikia bent poros savaičių, kad būtų tinkami parduoti. Derlių ūkininkai ketina imti balandžio viduryje. Zita teigė, kad ant šiemečio Velykų stalo ankstyvųjų šviežių daržovių dar nebus.
„Šiemet labai šalta pavasario pradžia, o ir žiemos pabaigoje šaltis paspaudė, todėl viskas taip užsitęsė. Nieko nepadarysi – prieš gamtą nepašokinėsi“, – teigė Varėnos krašto šiltnamių verslo atstovė.
Reikalauja investicijų
Daiva Šateikienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkė
Ankstyvųjų žalumyninių daržovių rinkoje yra nemaža konkurencija, nors jų auginimas bei prekinis paruošimas reikalauja daug investicijų.
Kad žalumyninės daržovės pirkėją pasiektų geros prekinės išvaizdos, reikia jas kruopščiai paruošti. Smulkiesiems augintojams, neturintiems jų plovimo, fasavimo, šaldymo ir pan. įrangos, neretai tai tampa per sunkiu iššūkiu. Todėl vieni augintojai žalumyninių daržovių auginimo atsisako, kiti, įžvelgę nišą rinkoje, su entuziazmu jo imasi.
Stabilius šių daržovių plotus palaiko stambieji augintojai, kurių Lietuvoje yra tik keletas. Jie turi prekinio paruošimo įrangos, nuolatinių klientų bei pakankamai darbuotojų. Atsiradus poreikiui, šių daržovių plotai gali ir didėti. Tačiau šiemet ženklaus plotų didėjimo ar mažėjimo nenusimato.
