Kada persodinti
Augalas gali būti persodinamas iš dalies arba visiškai. Persodinant iš dalies vazonas nekeičiamas, tiesiog nuimamas viršutinis žemės sluoksnis ir pakeičiamas nauju.
Šis būdas rekomenduojamas dideliems ir sunkiems augalams. Visiškai persodinamas augalas apgyvendinamas naujame, švariame vazone, pakeičiamas substratas.
Pirmas požymis, kad augalą reikia nedelsiant persodinti, – per drenažo skylutę lendančios jo šaknys arba vazono paviršiuje iškylantis šaknų kalniukas.
Kitas požymis – augalo amžius, dydis ir augimo greitis. Jauni ir greitai augantys augalai persodinami kasmet. Seni ir lėtai augantys – kas 2–3 metus.
Didelius augalus persodinti sunku, o ir jie patys nelabai mėgsta, kai judinamos jų šaknys (palmės, jukos, dracenos ir pan.). Šiuo atveju geriausia pakeisti tik viršutinį žemių sluoksnį (persodinti iš dalies).
Taisyklės
Ruošiantis persodinti gėles, svarbu žinoti svarbiausias taisykles. Pirma, naujo vazono skersmuo turi būti 2–3 cm didesnis. Antra, įsitikinimas, kad kuo didesnis vazonas, tuo vešlesnis ir gražesnis bus augalas, yra klaidingas, mat „dirba“ tik ta dirvožemio dalis, kurią yra apraizgiusios augalo šaknys.
Likusi tuščia dalis tampa rūgšti, čia pradeda kauptis kenksmingos bakterijos, neigiamai veikiančios augalo vystymąsi.
Trečia, mėnesį prieš augalo persodinimą jį reikėtų patręšti karbamido tirpalu. Dieną prieš persodinimą augalą būtina gausiai palaistyti. Kai kurie augalai suformuoja itin tankų, dirvožemį apraizgantį šaknų tinklą.
Šiuo atveju būtina pašalinti dalį šaknų apačioje, jeigu reikia – ir šonuose. Jeigu augalas itin suvešėjo, jį galima padalyti į kelias dalis ir kiekvieną kerą, laikantis anksčiau išvardytų taisyklių, pasodinti į naują vazoną. Į vazono dugną rekomenduojama įberti molinių indų šukių, akmenukų, keramzito ir pan. Vazono viršuje turi likti vietos vandeniui laikytis.
Vazonai
Vazonai dažniausiai gaminami iš molio arba plastiko. Ir vieni, ir kiti turi savo privalumų ir trūkumų. Moliniai vazonai yra sunkūs, todėl persodinimo metu juos sunku pakelti ir ištraukti iš jų augalą. Tokiu atveju vazoną dažniausiai tenka sudaužyti. Molis yra porėtas, todėl geriau išgarina drėgmės perteklių – augalą gali tekti dažniau laistyti.
Be to, dėl porėtos struktūros molinio vazono vidų sunkiau švariai išplauti (o tai būtinai reikėtų daryti persodinant augalą). Moliniai vazonai yra gerokai brangesni už plastikinius. Prieš persodinant augalą į molinį vazoną patartina šį nakčiai užmerkti, kitaip, kai laistysite gėles, daug drėgmės sugers ir pats vazonas.
Plastikiniai vazonai yra lengvi, gerai sulaiko drėgmę, tad augalą galima rečiau laistyti. Platesnis spalvų ir formų pasirinkimas, juos lengviau valyti. Didžiausias plastikinių vazonų trūkumas – dėl gausaus laistymo gali pradėti pūti šaknys, dirvožemis – surūgštėti. Vasarą toks puodas itin greitai įkaista.
Kokį dirvožemį rinktis?
Pirkdami žemių mišinį, atkreipkite dėmesį, kokioms gėlėms jis skirtas, kiek ir kokių trąšų į jį jau yra įdėta, koks jo rūgštingumas ir galiojimo laikas.
Jeigu neradote mišinio konkrečiam augalui, galite rinktis kitą, tinkantį tokios pačios rūšies gėlėms. Mišinio pakuotę rekomenduojama atidaryti dar prieš persodinant augalus, kad išgaruotų azoto, susikaupusio laikymo metu, perteklius. Priešingu atveju gali nukentėti augalo šaknys.
Augalams persodinti nenaudokite žemės iš daržo. Pirma, ji gali netikti pagal sudėtį. Antra, ji dažnai būna užkrėsta parazitais ir ligų sukėlėjais, kurie, veikiami namų šilumos, pradės dar aktyviau daugintis ir kenkti augalui.
Jeigu neturite galimybės įsigyti jau paruošto dirvožemio, o augalą reikia žūtbūt persodint, tuomet paprastą daržo žemę būtinai sterilizuokite. Sudrėkinkite ją ir valandą pagarinkite orkaitėje (80–100 °C).