Po Australijoje atlikto eksperimentinio gydymo, daugiau nei 80 proc. gydytų vaikų tapo tolerantiški riešutams, nors iki 18 mėn. trukusio gydymo buvo jiems alergiški. Tiesa, gydytojams vis dar neaišku, kaip ilgai tuo galės džiaugtis išgiję pacientai, bet neslepia džiaugsmo, kad žengtas didžiulis žingsnis medicinoje.
Alergija gali sukelti ir rimtų pasekmių
Išsivysčiusiose šalyse alergija riešutams yra ypač dažna, bet mokslininkai vis dar nėra tikri, dėl ko tai vyksta. Nuo 1997 m. iki 2011 m. vaikų alergija maistui padidėjo 50 proc. Alergija riešutams yra labiausiai paplitusi, pavyzdžiui, JAV dėl jos kenčia 1 proc. visų šalies gyventojų.
Nors daugelis alerginių reakcijų nėra pavojingos gyvybei, visgi kai kurios gali sukelti ypač stiprias pasekmes, tokias kaip anafilaksija, kai nukrenta kraujospūdis, sunku kvėpuoti, o nesigydant net gali grėsti mirtis.
Kuo susirgai, tuo ir gydykis
Murdocho vaikų tyrimų instituto mokslininkai jau padarė didžiulę pažangą – jų gydymo terapiją sudaro probiotikas (Lactobacillus rhamnosus), kombinuotas su žemės riešutų baltymų dienos norma. Probiotikų kiekis buvo fiksuotas, bet riešutų kiekis didėjo kas dvi savaites, kol buvo pasiekta 2 g riba.
Tokia gydymo idėja – imunoterapijos forma, kai bandoma modifikuoti alerginę reakciją pagal laipsnišką kontaktą su alergenu, taigi žalingi atsakai virsta saugančiais.
Tokia terapija buvo taikyta 28 vaikams, dar 28 buvo duotas placebas. Praėjus trims savaitėms po gydymo, vaikai buvo vertinti pagal gebėjimą toleruoti žemės riešutus. Tyrėjai nustatė, kad daugiau nei 82 proc. vaikams, gydytiems imunoterapija, gali būti įtraukti riešutai į jų dietą. Ir tik 3,6 proc. vaikų, vartojusių placebą, galėjo toleruoti žemės riešutus.
Nors šis tyrimas mokslininkams teikia daug vilčių, visgi jie nesiryžta dar džiūgauti – mat reikia išsiaiškinti, kaip pasiekti ilgalaikį poveikį.
