Prasidėjęs sausis pažėrė ir daugiau įvairiomis peršalimo ligomis sergančių pacientų. Sparčiai daugėja ne tik ieškančių simptomus lengvinančių preparatų vaistinėse, bet ir atgulančių į ligonines.
Nors šiuo metu plinta įvairūs viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sukėlėjai, medikai atkreipia dėmesį, kad ypač daugėja gripo atvejų. Įspėjama, kad seniai pažįstamas virusas ne mažiau klastingas nei prieš kelis metus pasaulį supurtęs COVID-19.
Infekcijų augimas – dar prieš akis
Kaip portalui tv3.lt pasakojo LSMU Kauno ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas, vaikų intensyviosios terapijos gydytojas Darius Varaškevičius, skyrius šiuo metu gausiai užsipildęs įvairiais pacientais.
„Srautas ženkliai padidėjęs, pacientų daug ir jie patys įvairiausi. Serga įvairaus amžiaus vaikai, dalis yra ir visai mažų. Daugiausiai yra sergančių kvėpavimo takų infekcijomis, daugėja gripo atvejų. Kažkiek yra susirgimų žarnyno infekcijomis, priklausomai nuo savaitės pasitaiko ir vienas kitas pacientas, sergantis COVID-19.
Taip pat tęsiasi ir sergamumas vėjaraupiais, turėjome ir jų sukeltą encefalitą. Ką tik atvyko meningokokine infekcija sergantis vaikas. Žiema realiai dar tik prasidėjo, iki gruodžio didelio pakilimo nejautėme, tad visas infekcijų augimas – dar prieš akis. Bet dirbame viską susiplanavę, nėra kažkokios nekontroliuojamos situacijos“, – konstatavo gydytojas.
Jo pastebėjimu, nesibaigia ir dar pernai pavasarį kilusi sergamumo vadinamomis atipinėmis pneumonijomis banga. „Ilgokai užsitęsė šių infekcijų pakilimas, jų yra ir dabar, bet pamažu mažėja“, – sakė D. Varaškevičius.
VUL Santaros klinikų, Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja doc. dr. Inga Ivaškevičienė portalui tv3.lt taip pat patvirtino, kad sergančiųjų įvairiomis kvėpavimo takų ligomis mažųjų pacientų srautas auga. Vis tik ji pastebėjo, kad kol kas gripo atvejų nėra tiek daug.
„Srautas ženkliai padidėjęs, pacientų daug ir jie patys įvairiausi“, – sako D. Varaškevičius.
„Dominuoja žarnyno infekcijos, gripo irgi yra, bet nėra taip, kad netilptume, dirbame įprastu žiemos režimu. Dar nesibaigia ir atipinės pneumonijos, nors jau kiek mažėja“, – pridūrė gydytoja.
Siūlo nežaisti su gripu – gali nepasirodyti maža
Nors kai kuriems gripas atrodo kaip eilinis virusas, D. Varaškevičius įspėjo, kad daliai tiek vaikų, tiek suaugusiųjų gresia sunkios komplikacijos.
„Kai kuriems liga komplikuojasi plaučių uždegimu, o kai kuriems pats gripas yra sudėtingesnė liga – vargina atkaklus karščiavimas, vaikui atsiranda dehidratacija, galvos, raumenų skausmai išbalansuoja visą organizmą. Štai guli vienas 17-metis, kurį vargina labai stiprūs galvos skausmai, bendras silpnumas.
Kažkaip daugelis įsivaizduoja, kad nuo gripo skiepytis reikia tik vyresniems, nors, kaip žinome, gripo vakcina galima jau nuo 6 mėnesių. Tai gi matant, kad ir kai kurie maži vaikai sunkiai perserga gripu, kitais metais tėvus jau įspėjame, kad reikėtų pasiskiepyti“, – pasakojo gydytojas.
Kaip portalui tv3.lt anksčiau yra pastebėjusi I. Ivaškevičienė, viena gana dažna gripo komplikacija yra miozitas: „Tai dažniausiai blauzdų raumenų pažeidimas, kai yra labai skausmingi raumenys, primena būklę tarsi po labai intensyvaus fizinio krūvio.
Tai šis skausmas būna išreikštas kelis kartus stipriau, vaikai atsisako vaikščioti, jiems labai skauda, jie kenčia, tai labai nemaloni komplikacija. Jai praeiti reikia laiko, kartais – net gydymo ligoninėje.“
Labai pavojinga, bet reta komplikacija – po gripo atsiradusę širdies raumens pažeidimai – miokarditai. Pasak meediku, nėra jau ką kalbėti apie tai, kad po ligos būdingas užsitęsęs nuovargis, susilpnėjusi imuninė sistema.
Kada jau vykti į ligoninę?
Paklaustas, kokie požymiai vis tik rodytų, kad į ligoninę vykti reikėtų kuo skubiau, D. Varaškevičius pirmiausia įvardijo nesiliaujantį atkaklų karščiavimą.
„Visada iki 38,5 ar ir 39 laipsnių, jei vaikas gerai toleruoja, paprastai nieko nedarome, o vėliau mažiname temperatūrą su vaistais. Taip pat reikėtų suklusti, jei vaikas darosi vangesnis, atsisako valgyti, mažiau domisi aplinka, kaip dažniausiai sako tėvai tampa „kažkoks ne toks“.
Paprastai labiausiai bijome, kad neprasidėtų komplikacijos, ypač bakterinės. Taigi jei ir duodant vaistų tarpai tarp karščiavimo dažnėja, visada reikia pagalvoti apie vykimą į ligoninę“, – patarė gydytojas.
Pasak jo, lyginant su senesniais laikais, ir blogų išeičių, ir sunkių vaikų būklių pasitaikydavo žymiai daugiau. „Ir nuo visko daugiausiai mus gelbėja skiepai – gripo, pneumokoko, meningokoko vakcina yra. Yra skiepai nuo vėjaraupių, nors dar ne visi apie ją žino.
Vis dar aktyviai skelbiame, kad ta liga nėra tokia paprasta ir praeinanti be jokių pasekmių. Minėtas vėjaraupių sukeltas encefalitas – viena sunkiausių komplikacijų, nes kai kurie smegenų pažeidimo simptomai gali išlikti visą gyvenimą“, – įspėjo gydytojas.
Dvi savaitės kritinės
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, sergamumas gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis auga.
Nors raminama, kad skaičiai neatrodo neįprasti ir atitiktų pernai metų situaciją, akivaizdu, kad pikas dar nepasiektas.
„Dabar pats kvėpavimo takų infekcijų įkarštis, nes sezonas paprastai prasideda rugsėjo–spalio mėnesiais, o baigiasi birželį. Tik jei sezono pradžioje turėjome didesnį COVID-19 pakilimą, dabar vyrauja gripas. Didžiausias sergamumas juo įprastai ir fiksuojami sausio–vasario mėnesiais.
Pernai didžiausius rodiklius pasiekėme vasarį, šiemet turimi skaičiai auga, bet dar nesiekia to lygio. Taigi prognozuoti, kada bus pikas, negalime, tik konstatuoti, kad situacija yra panaši, ką stebime kasmet panašiu laiku. Po pandemijos susiklostė tokios tendencijos, kad paprastai vieną sergamumo bangą turime iki gruodžio, o kitą – po švenčių“, – komentavo NVSC vyriausioji specialistė Greta Gargasienė.
„Realiai dar dvi savaites reikėtų palaukti ir tada matysime, ar sergamumas toliau kyla, ar kreivė švelniai stabilizuojasi“, – sakė G. Gargasienė.
Nors epideminis sergamumo lygis praėjusią savaitę nebuvo pasiektas nė vienoje savivaldybėje, specialistė įspėjo, kad šventinių savaičių statistika kai kuriose šalyse apskritai nėra vertinama, mat neatspindi realios situacijos.
„Tuo metu visada matomas sumažėjęs sergamumas, žmonės atostogauja, nesikreipia į gydymo įstaigas, tas stebima ir kitose šalyse. Kaip šventinis laikotarpis paveikė sergamumą, realesnę situaciją matysime pirmadienį, juolab ir vaikai grįš į kolektyvus – būtent buvimas juose ir didina riziką užsikrėsti.
Realiai dar dvi savaites reikėtų palaukti ir tada matysime, ar sergamumas toliau kyla, ar kreivė švelniai stabilizuojasi. Taip matysis ir rezultatas, kaip žmonės elgėsi šventiniu laikotarpiu, ar sirgdami nesilankė kolektyvuose, renginiuose, nesėdėjo prie šeimos stalo“, – dėstė ji.
Pasakė, kam reikia saugotis labiausiai
Pašnekovė pabrėžė, kad apie 50 proc. sergančiųjų ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sudaro vaikai iki 18 metų amžiaus. Vis tik dažniau sunkiai serga vyresni asmenys.
„Vertinant pastarųjų savaičių duomenis, didžiausias sergamumas gripu ir kitomis ūmiomis infekcijomis fiksuotas tarp vaikų iki 6 metų. Bet daugiau hospitalizuotų asmenų ir mirties atvejų yra tarp vyresnių nei 65 m. amžiaus asmenų. Tai reiškia, kad tai yra ta rizikos grupė, kuri turėtų labiau saugotis ir skiepytis“, – kalbėjo G. Gargasienė.
Kaip ji nurodė, iš visų šį sezoną jau fiksuotų 8 mirčių nuo gripo tik du asmenys buvo pasiskiepiję, visi (išskyrus vieną atvejį, apie kurį informacija nežinoma) turėjo gretutinių ligų. Pernai per visą sezoną nuo gripo mirė 27 žmonės.
„Vis tik per tą patį laiką šį sezoną mirusiųjų nuo COVID-19 buvo daugiau – 45 asmenys. Taigi matome didesnį mirčių skaičių“, – pridūrė NVSC specialistė.
Pasak jos, daugėja ir sunkesnių gripo atvejų – jei prieš tai buvo pavieniai atvejai, kuriems prireikia pagalbos intensyvios terapijos skyriuje, dabar jų yra 5–6 per savaitę.
Kaip rašyta anksčiau, gydytojai pastebi, kad šie metai išskirtiniai tuo, jog vyrauja įvairūs kvėpavimo takų susirgimai ir nėra vieno itin dominuojančio. Bet kuriuo atveju jų prevencija ta pati, vengti didelių susibūrimų vietų, laikytis asmens higienos, vėdinti patalpas, o jaučiant simptomus likti namuose, jei kitaip neišeina – dėvėti medicininę kaukę.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
