Kalėdų stebuklo laukimas – magiškas. Tokia galima pavadinti ir Saidos bei Daivos puoštą eglutę. Mėlyna ir sidabrine spalvomis pasidabinusi žaliaskarė atrodo it iš pasakos.
S. Glizickaitė naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad sukurti tokias šventinę nuotaiką skleidžiančias dekoracijas prireikia nemažai laiko. Tai tikrai ne dienos ir ne savaitės darbas.
Idėjos aplanko bedarant
Vis tik, pasiruošimą kiek palengvina tai, kad idėja, kaip atrodys kitų metų eglutė, galvose sukasi kone ištisus metus.
„Kurdamos papuošimus užtrunka apie porą mėnesių. Dažniausiai viską perkamės, kai būna išpardavimai. Per esamas Kalėdas jau daugmaž turime idėją kitiems metams, iškart per išpardavimus viską susiperkame, kiek įmanoma, o paskui spalio mėnesį pradeda gaminti žaisliukus, kokių trūksta“, – pasakojo pašnekovė.
Tai ne pirmieji metai, kai draugės kartu kuria Kalėdų stebuklą. Saida skaičiuoja, kad jau penktus metus kartu puošia eglę, o paskutinius dvejus metus jos pasižymėdavo išskirtinumu ir įspūdingumu.
Praėjusiais metais vyravusias žalią ir auksines spalvas šiemet pakeitė mėlyna ir sidabrinė. Visi ant eglės kabantys mėlyni žaisliukai – draugių rankų darbo, mat rasti gražių mėlynų žaisliukų eglei prekybos centruose ne taip jau paprasta.
Paklausta, iš kur gi atėjo idėja panaudoti būtent šias spalvas, moteris tik nusijuokia ir trūkteli pečiais – sako pati nė nežinanti:
„Šiemet šovė į galvą, kad reikia padaryti sidabro ir mėlynos spalvos. Taip ir gavosi – žiema, šaltis, debesys, naktis, mėnulis. Viskas ateina savaime, idėjos aplanko bedarant.“
O kiek gi žaisliukų prireikė tokiai įspūdingai eglei? „Neskaičiavome, bet tikrai daug. Turėjau tris dideles dėžes žaislų ir visus juos panaudojome.
Kiek jų buvo – nė nežinau, bet tikrai daug. Ir eglę šiemet naują, daug didesnę, pirkome, tad prireikė daugiau žaislų“, – sako S. Glizickaitė ir priduria, kad naujosios eglės aukštis siekia 2,1 metro.
Tenka pasitelkti išmonę
Įspūdingo dydžio eglei prireikė daugybės žaislų, tačiau draugės nepamiršo papuošti ir aplinkos, supančios eglutę. Čia teko pasitelkti išmonę.
„Karietą perdarėme iš mergaitiško žaislo, Spragtuką perdarėme iš vienos spalvos į kitą. Dar vieną didelį žaislą darėme iš krepšinio kamuolio. Tenka perdaryti, tokių dalykų nenusipirksi, ypač tos spalvos, kurios reikia“, – šypteli pašnekovė.
Pasiteiravus, gal visgi moterys turi kažką bendro su dekoru ar menais, Saida numoja ranka – kaip pati sako, turi tik gerą akį:
„Kažkada jaunystėje mama norėjo, kad eičiau studijuoti dizainą, bet taip ir neišdrįsau. Pasirodo, reikėjo (juokiasi).
Dabar tik kaip savamokslės darbuojamės. Draugei vienos idėjos šauna, man kitos, tada sudedame viską į vieną ir gaunasi bendras projektas.“
S. Glizickaitė neslepia, kad kartu su drauge Daiva abi labai džiaugiasi ir didžiuojasi savo darbu, be to, abi labai myli Kalėdas, tad pasipuošus laukimas tampa dar magiškesnis.
