Apsilankęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos posėdyje sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys sulaukė ne vieno klausimo apie šalies sveikatos sistemos ir medikų pasirengimą ekstremalioms situacijoms.
Pasigedo taktinės medicinos mokymų
Visų pirma eksministras Aurelijus Veryga jo teiravosi apie specialųjį medikų paruošimą.
„Karo grėsmė visgi yra labai reali, tegu ir Lietuvai ji yra nedidelė, bet visi kiti sektoriai, krašto apsaugos sektorius ruošiasi ir visi vienbalsiai pritariame biudžeto didinimui, įsigijimams. Tai turbūt sutiksite, kad ir ginklai, ir įranga yra skirta iš esmės pasirengti galimam kariniam konfliktui. Tam konfliktui turi būti pasirengęs ir sveikatos sektorius. Tai mano klausimas toks – ar jau yra sudėliotas planas, kaip visi medikai, ne tik gydytojai bus apmokomi taktinės medicinos, ar tai jau aptarta su universitetais?“ – kalbėjo jis.
A. Veryga taip pat priminė dar anksčiau ministro klausęs apie Izraelio patirtį ir teiravosi, kas jau yra suplanuota daryti, kas susiję su infrastruktūra.
„Nes tai yra specifiniai dalykai, kurie yra pritaikomi grėsmėms. Nes žinote ir dabar iš Ukrainos, kad yra bombarduojamos ligoninės, vieši objektai, ir Izraelis yra pasirengęs tokiai grėsmei“, – sakė jis.
Tiek realių kritinių grėsmių dar nebuvo
Atsakymas į eksministro klausimus A. Dulkys visų pirma pastebėjo, kad tokia jau buvo susiklosčiusi tradicija ne tik sveikatos apsaugos sistemoje, kad į tokio pobūdžio pasiruošimą ilgą laiką žiūrėtą kiek pro pirštus.
„Man atrodo, mes apskritai visose srityse, ten kur būdavo ar mobilizacijos klausimai, ar apmokymų, ar žmonių parengimo klausimai, pripažinkime, į juos būdavo žiūrima pakankamai skeptiškai, kai kur netgi truputėlį žaismingai“, – kalbėjo jis.
Kalbėdamas apie patirtis, kurias dabar galima pritaikyti karo atveju, ministras iš dabartinių projektų nusprendė išskirti infekcinius centrus.
„Tai kai kurios gydymo įstaigos yra labiau pažengusios ir turi tuos projektus ir juos jau dabar iš anksčiau buvo atsižvelgta. Darbo grupėse dirba žmonės, kurie lankėsi, specializavosi išdėstymo kontekste, yra tariamasi ir su kitomis institucijomis, kurios žiūri geografinį infekcinių įstaigų išdėstymą, kaip jos turėtų atliepti įvairias grėsmes, ne tik epidemiologines, bet ir kitas.
Tai jau kiek žinių turime, kiek yra, tai jau gana atsižvelgta, bet, be abejo, kokias išvadas mes dabar galėsime padaryti su tuo, kas dabar vyksta, manau, kad niekas nebuvo įsivertinęs tiek realių kritinių grėsmių, kiek jų yra dabar“, – aiškino A. Dulkys.
Per mėnesį neprilaižysi to, ko nedarei 30 metų
Ministras teigė, kad ne tik per šį agresijos Ukrainoje laikotarpį, bet ir dar prieš jau įvykstant patiems kariniams veiksmams, gydymo įstaigose peržiūrėti mobilizacijos planai.
„Yra persižiūrima, kokia situacija gydymo įstaigose su telefono ryšiu, energetikos šaltiniais, papildomais energetikos šaltiniais, su kitais dalykais, kokia realioji situacija. Tik noriu pasakyti, kad ji yra sisteminama, žiūrima, ką galima padaryti trumpuoju periodu, o į ką atkreipti dėmesį ilguoju periodu“, – dėstė SAM vadovas.
„Manau, kad niekas nebuvo įsivertinęs tiek realių kritinių grėsmių, kiek jų yra dabar.“
Visgi jis konstatavo, kad per kelias dešimtis karo dienų Lietuva neturi padariusi kažko tokio, kad pakeistų, ko galbūt 30 metų išvis nedarė ar žiūrėjo į tai kiek pro pirštus.
Tačiau po ilgų ministro aiškinimų Seimo narė Aušrinė Norkienė jį sugrąžino prie pirmojo klausimo ir prašė patikslinti, ar yra parengtas medikų papildomo apmokymo planas dėl taktinės medicinos.
„Ne, tokio konkretaus plano nėra. Bet mes bendradarbiaujame, turėjome, galiu paminėti ir Kauno klinikas, medikų grupes, kurios turi vykti į Ukrainą“, – sakė A. Dulkys.
Kviečiame stebėti specialistų patarimus ruošiantis ekstremaliai situacijai:
Antibiotikai – tik su gydytojo paskyrimu
Susitikimo metu aptarti ir pasirengimo ekstremalioms situacijoms kaupiant vaistų atsargas klausimai. Valstietė Asta Kubilienė teiravosi ministro, kaip būtų galima gyventojams apsirūpinti antibiotikais ir lėtinėms ligoms gydyti skirtais vaistais.
„Mano klausimas labai konkretus, į kurį negalėjo atsakyti premjerė, jūsų nebuvo per Vyriausybės valandą. Kaip žinia, dėl šios esamos situacijos įvairūs portalai ir saugos specialistai kviečia visus gyventojus pasiruošti vaistų atsargas. Tai norėčiau jūsų paklausti, kaip susiformuoti tą atsargos vaistinėlę, į kurią turi įeiti antibiotikai, kurie išrašomi receptu ir jei tu nesergi, jo neišsirašysi.
Arba, pavyzdžiui, kaip sukaupti lėtinėmis ligomis sergant – diabetu, hipertenzija – vaistų paketą, kurį galėtum turėti kaip atsarginį karo atveju. Aš jūs esate kaip ministras paruošęs ministro įsakymą, kad šita tvarka, kuri iki šiol galiojo, būtų pakeista“, – komentavo A. Kubilienė.
Portalas tv3.lt primena rašęs, kokiais vaistais ir medicinos priemonėmis svarbu apsirūpinti lėtiniams ligoniams ir sveikiems.
Po emocingo parlamentarės pasisakymo ir prašymo atsakyti konkrečiai A. Dulkys, pasiūlęs taip nesinervuoti, priminė, kad antibiotikai gali būti išrašomi tik reikalui esant.
„Antibiotikus galima įsigyti tik pagal gydytojo receptą. Į vaistinėlę – ne. Nežinau, kas čia tie specialistai [, kurie rekomenduoja,], bet būtent antibiotikų – ne, jų negalima kaupti. Kitoms ligoms – yra tvarka, kad iki 6 mėnesių.
Be abejo, kiekvienas gydytojas, matydamas savo pacientą, kai kuriais atvejais nenori išrašyti ilgesniam laikotarpiui, nes seka jo būklę. Bet iki 6 mėnesių yra prailginta tvarka, kad gali išrašyti [vaistus]“, – aiškino A. Dulkys.
Visą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos susitikimą su ministru Arūnu Dulkiu galima pamatyti čia:
