Praėjusiais metais, kai tuokėmės, sulaukėme nemažai dėmesio. Prie bažnyčios atskubėjo pasveikinti net tie, su kuriais seniai matėmės arba net buvome visai nutraukę ryšius.
Tiesa, nieko negali būti baisiau už tai, ką patyrėme, kai vėliau pakavome dovanas.
Jūs tik pagalvokite, vaikystės draugė su savo vyru atvyko mūsų pasveikinti prie bažnyčios. Demonstratyviai įteikė gėles ir vokelį. Jis toks ryškus buvo, patraukė akį iškart tarp visų kitų dovanų, kurias gavome.
Tik va kai atidarėme jį, šiek tiek viskas pasikeitė – jame buvo tik atvirukas su vienu žodžiu: „Laimės“.
„Tai pasityčiojimas“
Nelabai supratau – kodėl reikėjo rašyti atviruką su vienu žodžiu? Negi nebuvo galima parašyti gražaus palinkėjimo, daugiau žodžių? Ir šiaip – o šiais laikais dovanoti dovanas nebemadinga? Iki šiol, kiek žinau, į vokelius žmonės dėjo pinigus ar dovanų čekius, o čia nieko – atvirukas su vienu žodžiu!
Mano akimis, tai čia demonstratyvus pasityčiojimas, tačiau jei nemėgsti žmogaus, tai gal visai neik į šventę? Juk nesi įpareigotas, čia ne kažkokia prievolė.
Keista, kai tarp pažįstamų yra tokių žmonių – neverti jie nei dėmesio, nei mūsų minčių.
Autorius: skaitytoja Jovita
