Kas nėra girdėjęs pasakymų „valo kraują“, „išvalo organizmą“, „pašalina užsigulėjusius šlakus“ ir pan.? Patirtimi dalijasi ne tik įvairių priemonių išbandę sveikuoliai, bet ir „valymo“ paslaugas teikiančių įstaigų pacientai.
Viena populiarių priemonių – kepenų ir tulžies pūslės valymas. Žmogus išgeria stiklinę aliejaus ir tiek pat citrinos sulčių, atsigula, ties kepenimis užsideda šildančią guminę pūslę ir laukia, kol pabirs akmenys ir kepenyse įsiveisę helmintai. Besivalantįjį pykina, jis jaučiasi prastai, bet tiki, kad tai dėl intensyvaus organizmo valymosi. (Beje, sveikuolių, vegetarų forumuose teko skaityti susirūpinusių pradedančiųjų (ir ne tik) klausimų: „Svaigsta galva, jaučiu didelį nuovargį ir vos prisiverčiu dirbti, krečia šaltis. Jaučiuosi taip, lyg sirgčiau gripu. Ar tai praeis?“ Patyrusieji atsako, kad taip valosi organizmas ir dar šiek tiek pakentėjus bus labai gerai.) Susidaro įspūdis: kad ir kokia liaudiška priemone „švarintųsi“ žmonės, jie verčiami džiaugtis prasta savijauta, kuri neva rodo sėkmingai vykstantį procesą.
Kepenis aliejaus ir citrinos sulčių mišiniu besivalantis žmogus paryčiui arba naktį užsinori į tualetą ir labai nudžiunga aptikęs „krūvą akmenų, kirmėlių“, „kažkokių baltų siūlų“ ir „kažko labai juodo“. Žarnyno valymo klizmomis propaguotojai tvirtina gebantys iš žarnyno pašalinti helmintų, sukietėjusių ekskrementų bei kitos bjaurasties, kurios gali būti iki 8 kilogramų.
O sveikuoliai tariasi gebantys išsivalyti limfą, kraują ir net užkalkėjusias kraujagysles. Tarp limfos ir širdies bei kraujagyslių sistemos „valytojų“ daug amerikiečių autoriaus Polio Brego (Paul Bragg) pasekėjų, įtikėjusių, kad tikslą pasiekti galima iš dalies ar visiškai badaujant nuo savaitės iki mėnesio ar ilgiau.
Badavimas – didelis stresas
Gydytoja gastroenterologė Arida Buivydienė teigė, kad norint atsikratyti ligų nepatartina ilgai badauti. Pasak medikės, badavimas – labai didelis stresas organizmui.
„Viena iškrovos diena per savaitę nepakenks. Tačiau geriau laikytis sveikos mitybos principų kasdien: valgyti daugiau grūdinių produktų, daržovių, gerti daugiau vandens ir daugiau judėti. Tuomet nereikės iškrovos dienų ir organizmo valymo procedūrų“, – teigė gydytoja.
Medicinos mokslų daktarė, docentė, Nacionalinės dietetikos federacijos prezidentė Laisvūnė Petkevičienė patarė maitintis taip, kaip močiutės maitinosi, ir nereikės nieko valyti. „Laukiniai gyvūnai knygų neskaito, o instinktyviai susiranda, ko trūksta. Atsiduokite instinktui ir valgykite, ką norite ir nuo ko nesijaučiate prastai. Pristabdykite save, kad nenutuktumėte ir neišsektumėte, venkite daug cholesterolio turinčio maisto. Tačiau tai neturi virsti paranoja. Kiaušiniuose daug cholesterolio, tačiau juk svarbu ne tai, ar jūs juos valgysite, o kiek“, – pabrėžė L.Petkevičienė.
Dietos kraujagyslėms
Vilniaus universiteto profesorė, habilituota medicinos mokslų daktarė Zita Kučinskienė organizmo „valytojų“ griežtai nepasmerkė. „Manau, pasninkas, jei neperlenkiama lazda, yra gerai. Prisiminkime, kada žmonės uoliausiai pasninkaudavo. Tuomet, kai ir taip maisto mažiau turėjo nei šiuolaikinė karta, o širdies ir kraujagyslių ligomis sirgo rečiau. Tai lyg ir rodo pasninko naudą“, – sakė medikė. Ji nepritarė ilgalaikiam badavimui be medikų priežiūros. „Susirgus širdies ir kraujagyslių ligomis, reikia kreiptis į gydytoją. Įrodyta, kad naudojant tam tikrą gydymą ir specialią dietą, pastebima kraujagyslėse esančių ir jų spindį susiaurinančių aterosklerotinių plokštelių regresija (nykimas) arba padėtis bent jau neprastėja“, – tvirtino habilituota mokslų daktarė.
Profesorius, habilituotas daktaras, kraujagyslių chirurgas Giedrius Uždavinys sakė neturintis duomenų, kad žmogui badaujant valosi kraujagyslės ir nyksta susidariusios aterosklerotinės plokštelės, tačiau mano, jog dieta padėtį gali šiek tiek pagerinti. Susirgus kraujagyslių ligomis patartina normalizuoti kūno svorį, daugiau judėti ir kontroliuoti cholesterolio kiekį kraujyje. Profesorius mano, kad žmogui didžiulę žalą padaro gausus angliavandenių vartojimas. „Nesu nusiteikęs prieš dietas. Pats esu laikęsis mažai angliavandenių turinčios dietos – cholesterolio kiekis kraujyje mažėjo“, – tvirtino G.Uždavinys.
Dantis valysime pro kitą galą?
Daugiausia medikų kritikos sulaukė kepenų ir žarnyno „valytojai“. L.Petkevičienė ironizavo: „Man labai patinka, kai žmonės sako, kad klizmomis valo žarnas, o per jas, atseit, ir kepenis. Kepenys su žarnynu neturi tiesioginio ryšio. Vadovaujantis tokia logika, jei jau per aną galą net kepenys išvalomos, tai tik dvidešimt centimetrų trūksta, kad žmonės, naudodami klizmas, išsivalytų ir dantis.“ Kai kepenų „valytojai“ staiga suvartoja daug aliejaus, jie šį organą sudirgina, imta gausiai skirtis tulžis. Jei tulžies pūslėje yra akmenukas, jis gali įstrigti siaurame latake ir teks operuoti ar kils dar didesnių problemų. „Reikia ne valyti, o gyventi taip, kad akmenys nesusidarytų. Kepenis ir visą organizmą išvalysite sureguliavę maitinimąsi, laiku pasituštindami, pasišlapindami, išprakaituodami“, – sakė L.Petkevičienė.
A.Buivydienė priminė, kad organizmo valymo procedūros nėra pagrįstos šiuolaikiniais medicinos mokslo įrodymais. Žmogaus organizmas yra gyva ir nuolat apsivalanti sistema, o ne šiukšlių saugykla ar apkalkėjusių vamzdžių statinė. „Kepenų valymas – tik optinės apgaulės sukūrimas. Juk žmogui skiriamas stipriai vidurius laisvinantis ir tulžies išsiskyrimą skatinantis „kokteilis“. Todėl žmonės, besiskundžiantys vidurių užkietėjimu ar turintys divertikulų (divertikulai – storosios žarnos sienelės maišelių formos išsigaubimai į išorę) storojoje žarnoje, gali su džiaugsmu stebėti, kaip iš žarnyno pasišalina vadinamieji kepenų akmenys. O iš tiesų tai žarnyno turinys – koprolitai (išmatų „kamščiai“) su tulžies priemaiša. Sergantiesiems tulžies pūslės akmenlige tokie valymai gali sukelti ūmų akmenligės priepuolį, mechaninę geltą ar kasos uždegimą (pankreatitą), užstrigus pajudėjusiems akmenims tulžies latakuose“, – sakė gydytoja.
L.Petkevičienė ir A.Buivydienė kritikavo žarnyno valymo klizmomis procedūras kaip traumuojančias, išplaunančias gerąsias bakterijas ir nereikalingas. „Jei kamuoja vidurių užkietėjimas, verčiau pakoreguoti maitinimosi būdą ar vartoti gydytojo skirtus organizmo nežalojančius ir pripratimo nesukeliančius laisvinančius preparatus“, – patarė A.Buivydienė.
D. Norkienė
