„Mano šeimoje visi žino, su kuo gyvena, ir nori nenori laikosi tam tikrų maitinimosi taisyklių“, – sako medicinos mokslų daktarė gydytoja dietologė Edita Gavelienė.
Lieknėti pavojinga
– Esate ne kartą minėjusi, kad jau rinkdamasi gydytojos dietologės specialybę norėjote ir turėjote vilties pakeisti anų laikų dietologiją. Dirbate 20 metų. Ar daug pasikeitė per tuos metus racionaliosios mitybos mokslo teorija ir praktika?
– Man norėjosi pakeisti ne tiek pačią dietologiją, kiek požiūrį į gydytoją dietologą. Ir iš tiesų per tuos metus požiūris pasikeitė. Jau kuris laikas mano specialybės gydytojai ruošiami Medicinos fakultete. Jie, kaip ir visi kiti gydytojai, privalo baigti rezidentūros studijas.
Beje, gerokai pasikeitė ir pačios dietologijos tikslas. Ilgą laiką, nuo pačių dietologijos ištakų, šio mokslo tikslas buvo mitybos nepakankamumo prevencija, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais dietologai pradėjo dirbti priešingą darbą. Dabar pagrindinė mūsų veikla – nutukimo prevencija.
– Prieš keletą metų apgynėte disertaciją. Į ką gilinatės šiuo metu, prie kokių projektų daugiausia dirbate?
– Didžiąją dalį savo darbo skiriu sergančių žmonių mitybai. Žmonių, kurie negali gauti maisto įprastu būdu ir yra priversti maistines medžiagas įsisavinti per zondą arba per veną.
Mano tikslas – padėti jiems ir sudaryti visas įmanomas sąlygas, kad tos medžiagos būtų kuo geriau įsisavinamos. Nemažai dirbu ir daug energijos skiriu, kad visuomenė suprastų ir priimtų gydytoją dietologą ne tik kaip mediką, galintį pagelbėti nutukusiems, bet ir kaip specialistą, padedantį pagerinti gyvenimo kokybę ir sveikatos būklę sveikstant po operacijų bei kitų rimtų ligų. Beje, toks šiandien ir turėtų būti gydytojo dietologo vaidmuo.
– Atrodo, būti nutukusiam ir gyventi šių dienų visuomenėje, kurioje kuo toliau, tuo labiau įsigali liekno kūno kultas, nėra patogu ir lengva. Vis dėlto sakote, kad nutukusių žmonių skaičius auga.
– Nutukimo priežastys nėra paprastos. Žmonės tunka ne todėl, kad gauna per daug kalorijų ir per mažai jų sudegina. Jei viskas būtų tik taip, dauguma žmonių būtų liekni. Ne kartą esu minėjusi, kad nutunkama dėl įvairių priežasčių: pasikeitusios maisto pramonės, pasikeitusio maisto, kuris kuo toliau, tuo labiau dirbtinai skaninamas ir tampa vis kaloringesnis. Maistas pasikeitė, o judėjimo galimybių sumažėjo. Šiuolaikinės technologijos suteikia visas sąlygas gauti maisto beveik nepajudinant piršto. Jei tik nori, jo pristatoma į namus.
Visuomenėje augantis spaudimas bet kokia kaina būti liekniems irgi turi neigiamų pasekmių. Pavyzdžiui, jeigu jauna mergina nuolat kankina save dietomis ir nenustoja to daryti net laukdamasi kūdikio, yra didelė tikimybė, kad jos vaikelis turės paveldėtą polinkį pilnėti.
Yra ir vaistų
– Vieni žmonės susinervinę pradeda kimšte kimšti, kiti ir kąsnio negali praryti. Ar maistas susijęs su psichine būsena?
– Mūsų mityba išduoda ir mūsų emocijas, ir gyvenimo būdą, kuris susiformuoja dar vaikystėje. Be to, linkusio pilnėti asmens mąstymas skiriasi nuo liekno žmogaus mąstymo.
Lieknas dažniausiai valgo, kad gautų maistinių medžiagų, kurių reikia energijai, o apkūnus visų pirma valgo dėl to, kad jam tai teikia malonumą.
– Nutukimas gydomas ir vaistais. Prieš keletą metų dar gydytojai skirdavo savo pacientams„Reductil“. Paskui šio preparato įvežimas ir vartojimas staiga buvo uždraustas. Ar šiuo metu Lietuvoje yra kokių nors vaistų, kuriais galima reguliuoti svorį?
– Nutukimas gydomas formuojant tinkamą žmogaus gyvenseną. Į šią sąvoką įeina ir mityba, ir fizinis aktyvumas. Jei to nepakanka, gali būti skiriama vaistų arba taikomas chirurginis gydymas. Tiesa, tų vaistų nėra daug, jų, kaip visose kitose medicinos šakose, atsiranda, po kurio laiko jie išnyksta, pakeičiami kitais.
Taip nutiko ir su sibutraminu („Reductil“). Kita vertus, šių vaistų įvežimas ir vartojimas buvo sustabdytas ne visur. Pavyzdžiui, Australijoje sibutraminas iki šiol yra vartojamas, juo tebegydomos kai kurios nutukimo formos.
Mitai ir tiesa
– Koks būtų svarbiausias jūsų patarimas šių dienų žmogui, norinčiam būti sveikam ir gerai atrodyti?
– Jeigu žmogus jau yra nutukęs, norėčiau priminti, kad tai yra liga. Svarbu, kad žmogus sau tai pripažintų, o tada gydytojas jau gali skirti jam atitinkamą gydymą. Gydytis pačiam nuo nutukimo, kaip ir nuo visų kitų ligų, nepatartina. Atsikratyti vieno kito nereikalingo kilogramo – kitas dalykas. Turbūt daug kas pastebėjo, kad pastaruoju metu labai keičiasi požiūris į dietas.
Net viešojoje erdvėje jos nebėra brukamos, nebesiūloma išbandyti naujų. Atvirkščiai, teigiama, kad dietos nepadeda. Tai tiesa. Universalios dietos, kurios galbūt padėjo kaimynei, Alai Pugačiovai ar dar kam nors, negali padėti kiekvienam. Visi esame skirtingi.
Skiriasi mūsų kūno sudėjimas, genetika, amžius... Vadinasi, ir mityba negali būti vienoda. Tačiau visi privalome gauti tam tikrą kiekį tam tikrų maistinių medžiagų. Gauti jį nuolat, kad palaikytume individualų savo svorį. Didžiausia blogybė yra, kad dieną nerandame laiko pavalgyti. Ne paslaptis, kad daugelis žmonių, turinčių antsvorio, valgyti pradeda gerokai po šešių ir nustoja tai daryti vėlai vakare.
Jei tik žmogus nori būti sveikas, būtina laikytis mitybos režimo. Svarbi ir valgymo kultūra. Sėdėdamas prie stalo žmogus turi matyti savo lėkštę ir kas joje įdėta, o ne televizorių ar knygą po nosimi. Valgyti būtina ne rečiau kaip tris kartus per dieną. Keturis ar net penkis kartus būtų idealu.
– Ar būtina kas kartą tuo pačiu laiku sėstis prie stalo?
– Ne. Svarbu kiekvieną dieną valgyti reguliariai, kas 3–4–5 valandas. Planuojant kiekvieną dieną į dienotvarkę reikėtų įtraukti ir valgymą. Kažkas kažkada išgalvojo ir paskleidė, kad nereikia valgyti nuo 18 val. Tai mitas. Nėra jokios būtinybės nebevalgyti po šeštos vakaro.
Užtenka pabūti nevalgius bent dvi tris valandas prieš miegą, kad atsikėlus iš ryto norėtųsi pusryčių. Vadinasi, nėra nieko tokio, dėl ko žmogui reikėtų kankintis. Apskritai reikia sau leisti viską. Nėra produkto, kurį turėtume kelti ant ešafoto.
Tukina ne atskiri produktai, o maisto gausa. Kita vertus, mums reikia kuo įvairesnio maisto. Yra tekę sutikti žmonių, kurie bijo valgyti. Kiekvieną kąsnį į burną deda pykdami ant savęs ir priekaištaudami sau. Šito neturėtų būti. Atvirkščiai – valgymas turi teikti malonumą.
– Kokių maitinimosi tradicijų laikosi jūsų šeima?
– Mano šeimoje visi žino, su kuo gyvena, ir nori nenori laikosi tam tikrų taisyklių. Valgymo režimas pas mus yra privalomas. Visi valgo pusryčius, kas gali, būtina parvažiuoja į namus papietauti. Pietūs namuose visuomet būna paruošti. O vakarieniauti susėdame kartu. Tarpiniam valgymui ką nors įsidedame iš namų ir nešamės į darbą. Vaikai kartais nusiperka priešpiečius ir mokykloje. Beje, po ekologinius turgelius tikrai nelakstome, tačiau visada stengiamės valgyti tik šviežią maistą ir vartoti tik natūralius produktus.
TIK FAKTAI
Medicinos mokslų daktarė gydytoja dietologė E. Gavelienė yra pirmosios dietologijos klinikos „Dietos sistema“ įkūrėja.
E. Gavelienė – vienintelė gydytoja dietologė Lietuvoje, apsigynusi disertaciją.
Gydytoja didžiausiu gyvenimo pasiekimu vadina tris savo vaikus: dukrą ir sūnus dvynius.
Elvyra Žvirblienė
