Mūsų miegui didelį poveikį daro metų laikai. Dienoms ilgėjant arba trumpėjant, kinta ir melatonino hormono, kurio pagrindinė funkcija yra reguliuoti miego ir budrumo ciklus, kiekis organizme. Todėl sutemus pradeda imti miegas, o patekėjus saulei melatonino gamyba sulėtėja. Šviesos ir tamsos kaita – ryškus šviesos kiekio padidėjimas ryte ir pakankamas jos kiekis dienos metu – padeda sureguliuoti mūsų biologinį laikrodį.
Prieš miegą reiktų ypač vengti įvairių elektroninių prietaisų, skleidžiančių dirbtinę mėlyną šviesą, slopinančią melatonino gamybą.
Bent dvi valandas iki miego reiktų išjungti ryškią šviesą, užmigti gali trukdyti net ir televizoriaus ar kompiuterio skleidžiama šviesa, nes miego hormonas melatoninas gaminamas tamsoje. Jei negalite užmigti be televizoriaus, geriau įsijunkite tik garsą.
Miego ritmui įtakos turi ir genai, o jį pakoreguoti gali įpročiai arba gyvenimo ritmas.
Vaistinėje iš pacientų dažnai sulaukiu klausimų, ar reiktų gydytis nuo nemigos, jeigu būdami jauni miegodavo 10 valandų, o atėjus senatvei užtenka vos 5 valandų miego. Natūralu, kad žmogui senstant, miego trukmė ima trumpėti. Jei žmogus rytais jaučiasi pailsėjęs ir darbingas, vadinasi, 5 valandų miego naktį tikrai užtenka.
Bet jei užmigti yra labai sunku, miegas nekokybiškas, naktį žmogus dažnai prabunda, o ryte savijauta bloga – galima įtarti nemigos pradžią, net jei toks miegas užtrunka 9 valandas. Vis dėlto, jei miegama mažiau nei 4–5 valandas per parą keletą savaičių, organizmas nespėja pailsėti ir gali prasidėti motorikos ir psichikos sutrikimai.
Nemiga gali išsivystyti ir dėl ligų, sukeliančių skausmą ar diskomfortą: lėtinio raumenų ir sąnarių skausmo, įtampos galvos skausmo, neramių kojų sindromo, dėl refliukso atsiradusio naktinio kosulio. Tokiu atveju laikinai galima pavartoti migdomųjų vaistų.
Migdomuosius saugu vartoti 1–2 mėnesius. Deja, vis dar populiaru šiuos receptinius vaistus skirti kaip kasdienį nemigos problemos sprendimą. Tiesa ta, kad šie vaistai nemigos negydo, tik dirbtinai sukelia užmigimą, o pripratimas prie jų vystosi gana greitai. Dėl to didėja šių vaistų suvartojamos dozės, silpnėja atmintis, prastėja dėmesio koncentracija, atsiranda bendravimo sutrikimų ir vystosi toksikomanija.
Nemigą gali sukelti ir kai kurie vaistai, pavyzdžiui, vaistai nuo traukulių, kardiologinis vaistas metoprololis, taip pat vaistai su dideliu pseudoefedrino kiekiu.
Depresija, nerimo sutrikimo sindromas, senatvinė neurozė dažnai taip pat sukelia nemigą. Kartais nemiga gali išduoti prasidedančias psichikos ligas. Kartą į vaistinę kreipėsi ką tik antro vaikelio susilaukusi mama, besiskundžianti dvi savaites kankinančia nemiga, nors dieną ji jaučiasi normaliai ir pagrindo nemigai lyg ir nėra. Nukreipėme ją pas gydytojus ir po kelių dienų moteris buvo išvežta į ligoninę dėl stipraus nerimo priepuolio. Jaunai mamai buvo diagnozuota pogimdyminė depresija.
Nemiga yra susijusi su cheminių medžiagų pusiausvyros sutrikimu smegenyse ir yra gydoma mažomis dozėmis antipsichozinių vaistų, antidepresantais, psichoterapija.
Jei žmogus negali užmigti dėl dieną patiriamos įtampos, rekomenduojama vartoti raminančių vaistažolių: valerijono, melisos, mėtos; preparatų su pasiflora, apyniais, magniu B6. Prieš einant miegoti galima išgerti preparatų, turinčių melatonino. Atsargiai reiktų vartoti jonažolės arbatą, galinčią susilpninti arba pastiprinti kitų vartojamų vaistų poveikį.
Vienas pagrindinių būdų, padėsiančių geriau išsimiegoti, yra subalansuoti darbo ir poilsio režimą. Pasak vaistininkės, darbingo amžiaus žmonėms nemigą sukelia polinkis pervargti.
Stipriai pavargęs žmogus tarsi turėtų puikiai miegoti, tačiau dirbantiems intensyvų protinį darbą, patiriantiems nemažai streso darbe yra sunku užmigti. Taip yra todėl, kad smegenys sunkiai „atsijungia“ nuo problemų ir darbų planavimo. Darbo problemas reiktų palikti darbe, o jei vis dėlto užmigti nepavyksta, prieš miegą užsiimkite kokia nors nuobodžia monotoniška veikla, nereikalaujančia įtempto mąstymo. Geriausia vadovautis dienos taisykle: 8 valandos darbui, 8 valandos poilsiui ir mėgstamiems užsiėmimams ir 8 valandos miegui.
Miego ritmą dar gali sutrikdyti ir mažas fizinis aktyvumas dieną bei nedideli snūstelėjimai dienos metu. Trumpas 15–90 minučių pietų miegas puikiai sugrąžina organizmo jėgas po sunkaus fizinio darbo, bet visai netinka turintiems polinkį į nemigą.
Jei esate pelėda ir negalite užmigti iki pat vidurnakčio, o į darbą 6 val. ryto nebegalite atsikelti, padėtų sąmoningas įpročių keitimas. Nuolat kelkitės 6 val. ryto – net savaitgaliais, kai galite pamiegoti, o užmigimo laiką po truputį ankstinkite. Ilgainiui organizmas pripras prie tokio pastovaus ritmo ir bus lengviau įveikti pelėdišką prigimtį.
