Pasirodo, kitą kartą, jei vaistai neveikia, gydytojams reikėtų pagalvoti ir apie paciento lytį – organizmo atsako nebūti gali vien dėl to, kad pacientas yra moteris.
Apie visa tai plačiau „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ papasakojusi šeimos gydytoja Elena Šukė atkreipė dėmesį į jau kurį laiką medicinoje keliamą problemą – mokslo prasme žmogus yra jaunas sveikas vyras. Taip pat dažniausiai vyrai ar vyriškos lyties gyvūnai naudojami ir klinikiniuose tyrimuose.
„Tai visų pirma labai gerai matoma anatomijos vadovėliuose. Yra tyrimas, kur, berods, iš 20 tūkst. anatomijos paveikslėlių, iš kurių mokosi viso pasaulio studentai, vaizduojant tas kūno dalis, kurios neutralios – ranka, koja, nugara, pilvas, tik 20 proc. jų buvo vaizduojamos moterys“, – pastebėjo šeimos gydytoja.
Klinikiniuose tyrimuose moterų – mažuma
Pasak jos, ta pati tradicija atsispindi ir kalbant apie klinikinius tyrimus: „Jie yra būtini bet kokiam vaistui ar vakcinai patvirtinti ir atliekami ne tik su žmonėmis, pradinėse stadijose tai daroma su žiurkėmis. Ir dabar jau yra paskaičiuota, kad iš visų pradinių klinikinių tyrimų 90 proc. jų yra atlikta tik su žiurkių patinėliais.
Tai reiškia, kad jei būtų koks nors vaistas, kuris, pavyzdžiui, vyrams būtų neveiksmingas, bet moterims būtų veiksmingas, jis net nepasiektų klinikinių tyrimų su žmonėmis stadijos, mat būtų atmestas jau žiurkių tyrimo lygyje, nes paprasčiausiai neveiktų“, – aiškino E. Šukė.
Situacija per daug nesikeičia ir kai tyrimai jau atliekami dalyvaujant žmonėms. „Moterys dažniausiai yra įtraukiamos tik paskutinėse fazėse, taip vadinamoje trečioje fazėje, kai iš esmės jau žinoma, kad vaistas kažko labai baisaus nedaro, padeda ir tai tiriama kaip pasitvirtinimui. O, pavyzdžiui, įtraukus moteris į pačią pirmą fazę galbūt paaiškėtų, kad yra kažkoks šalutinis reiškinys, kuris būdingas tik moterims. Apskritai įrodyta, kad moterys dažniau patiria šalutinius reiškinius. Galbūt būtent dėl to, kad su jomis neatliekami tyrimai“, – pastebėjo gydytoja.
Kodėl tyrimai daromi tik su vyrais?
Paklausta, kodėl susiklostė tokia situacija, pašnekovė teigė, kad dabartiniai argumentai, viena vertus, atrodo logiškai pagrįsti.
„Pagrindinis argumentas ir iš mokslo pusės, ir jis atrodo logiškas, kad tiriant kažkokį vaistą, jo poveikį, mes norime kuo mažiau kintamųjų. Dėl to yra tiriamos vienos rūšies žiurkės. O moterų organizmas yra visiškai nestatiškas. Vyras neturi ciklo, neturi skirtingų hormonų skirtingu mėnesio laiku, jis neturi menopauzės ir panašių dalykų.
Moters kūnas gi yra nuolatiniame kitime, yra nuolat svyruojantys hormonų kiekiai, kažkokių medžiagų nuolat yra arba mažiau, arba daugiau. Visa tai, žinoma, kad gali turėti labai daug įtakos tyrimui. Ir žiūrint iš sausos tyrimo pusės, tai gerokai patogiau tai daryti su vyru. Kita vertus, realiame gyvenime vaistą gers ir moteris, kurios hormonų svyravimo niekas „neišjungs“, – pastebėjo E. Šukė.
„Kas labiausiai pastebima šeimos gydytojo praktikoje, kad vaistai nuo padidėjusio kraujo spaudimo veikia skirtingai – moterims jie veikia gerokai prasčiau.“
Ji pridūrė, kad iš esmės daugelio vaistų veikimas menstruacinio ciklo metu moterims yra neaiškus:
„Jau yra įrodymų, kad kai kurie antidepresantai skirtingose menstruacinio ciklo fazėse veikia skirtingai. Deja, bet daugelis vaistų ir gydymo schemos yra pritaikytos vyrams. Žinoma, tai kinta, tai nėra kažkokia naujiena, medicinos pasaulyje jau kokius 10–15 metų kalbama, kad moterys turi būti įtraukiamos į tyrimus vis plačiau ir daugiau.“
Moterims daug sunkiau koreguoti kraujospūdį
Paklausta, kokie dar konkretūs vaistai skirtingai veikia moteris ir vyrus, gydytoja išskyrė medikamentus nuo padidinto kraujospūdžio.
„Kas labiausiai pastebima šeimos gydytojo praktikoje, kad vaistai nuo padidėjusio kraujo spaudimo veikia skirtingai – moterims jie veikia gerokai prasčiau. Tai reiškia, kad yra gerokai sunkiau moterims sukoreguoti kraujo spaudimą, net su gydytojų kardiologų pagalba – reikia daugiau kartų keisti vaistą, mažinti, didinti jo dozę nei kad vyrams. Dabar jau įrodyta, kad vaistai nuo spaudimo, jų poveikis priklauso ir nuo lytinių hormonų, ypač nuo ciklo fazės. Tad jei tai yra jauna moteris su padidėjusiu kraujospūdžiu, gali būti ypač sunku tai sureguliuoti.
Taip pat, kaip minėjau, antidepresantų poveikis žymiai skiriasi tarp vyrų ir moterų. Kadangi antidepresantų poveikis gali skirtis ciklo metu, dėl to moterims kartais būna sunkiau gydyti depresijas ar nerimo sutrikimus, pilnas vaisto suveikimas gali užtrukti ilgiau būtent dėl lytinių hormonų veiklos“, – pastebėjo E. Šukė.
Pašnekovė taip pat atkreipė dėmesį į daug kam gerai žinomą vaistą aspiriną. Nors šis vaistas prieš kokius 15–20 metų visiems, kuriems virš 50 metų, buvo rekomenduojamas kaip saugantis nuo širdies ir kraujagyslių ligų, gydytojos teigimu, dabar jis jau nukeltas nuo pjedestalo:
„Išskyrus imtį į vyrų ir moterų paaiškėjo, kad nuolatinis aspirino vartojimas, profilaktinė jo dozė vyrus gali apsaugoti nuo širdies ligų. Bet padarius tyrimus paaiškėjo, kad vidutinio amžiaus – 45–55 m. moterų jis ne tik kad nesaugo nuo širdies ligų, kas jau būtų iš dalies nusivylimas, nes daug metų galvojome kitaip, bet vaistas gali būti net žalingas ir sukelti kraujavimą. Taigi dabar moterims aspirinas nėra rekomenduojamas profilaktiškai. Aišku, nekalbame apie atvejus, kai jau yra liga ir jis paskiriamas.“
E. Šukė sutiko, kad pomenopauzinis laikotarpis gal kiek nuramina gydytojus, kad pašaliniai vaisto poveikiai gali būti retesni, visi kiti anatominiai ir fiziologiniai skirtumai išlieka.
„Tokios ligos kaip miokardo infarktas, kuris dažniau būna vyresnio amžiaus žmonės, tarp vyrų ir moterų labai skiriasi. Ir nesvarbu, ar moteris yra savo menstruaciniame laikotarpyje, ar menopauzėje“, – pridūrė ji.
Vyrai ir moterys serga skirtingai
Nors sociume apie lyčių lygybę kalbama labai daug, medikė konstatavo, kad medicinoje, deja, lygybės šiuo klausimu nėra: „Vienoks organizmas yra moters ir kitoks – vyro. Tai galioja visiems gyvūnams.“
Medikė pažymėjo, kad vyrai ir moterys nuo pat pirmų dienų yra skirtingi: „Jie viską daro skirtingai – ir vystosi, ir bręsta, užtat ir serga skirtingai.“
E. Šukė pasakojo, kad skirtumai tarp vyrų ir moterų randami ląstelių lygyje, kiekviename audinyje: „Ar tai būtų raumens audinys, ar širdies, padėti šalia vyro ir moters jei net pamatiniame lygyje visiškai skirsis – tiek sveikų ar sergančių kažkokia vienoda liga jie vis tiek bus skirtingi. Taigi vyro ir moters organizmai iš esmės skiriasi. Ta kalba, žinoma, apie lygybę yra puiki, nes nėra nei geresnio ar viršesnio (vyro ar moters) organizmo.“
Moteris – „nevykęs vyro variantas“
E. Šukė priminė, kad vis tik ilgą laiką į vyrų ir moterų organizmų skirtumus žiūrėta tik vertinant lytinių organų sistemas.
„Tai į mediciną atėjęs iš labai seniai. Dar Aristotelis pasėjo šią „sėklą“, sakydamas, kad žmogus tai yra vyras, tobulas kūnas, o moteris yra išvirkščias vyras, nevykęs jo variantas. Tai tikrai nėra populiarus pasakymas šiais laikais, bet tai yra pamatai, ant kurių medicina ilgus metus augo. Pagrindinis medicinos šuolis įvyko per pastaruosius 100 metų. Ir dabar tai visai neteisingas požiūris.
Bet tūkstantmečiais visuomenė tuo ir buvo informuojama, kad yra vyras ir yra nukrypimas nuo jo – moteris. Kodėl, pavyzdžiui, kiaušidės labai ilgai laikytos vyrų sėklidėmis, kad tai yra tas pats, tik moteriška. Taip pat gimda nemažai šimtmečių laikyta vyrų kapšeliu, neva tai tie patys lytiniai organai, tik moters organizme jie yra pilvo ertmės viduje, o vyro – išorėje. Nors taip toli gražu nėra, kiaušidės absoliučiai neatlieka tokios pačios funkcijos kaip sėklidės“, – pasakojo šeimos gydytoja.
Skiriasi širdies, plaučių dydis, imuninė sistema
Nors medicinos mokslui užtruko suvokti, kad moteriški organai nėra tik vyriškųjų kopija, dabar jau aišku, kad skirtumų tarp moters ir vyro organizmo – daug:
„Skirtumai yra visur – skiriasi plaučių tūris, talpa, skiriasi širdies dydis. Ir mes čia nekalbame apie šimtą kilogramų sveriantį vyrą ir 50-ies kilogramų moterį, faktas, kad vien dėl fizinių skirtumų jų anatomija gali skirtis. Bet net ir pastačius vienodo svorio ir ūgio moterį, jų anatomija pamatiniame lygyje bus kitokia.
Žymiai skiriasi ir imunitetas. Be abejo, tai gerokai sunkiau pamatuoti nei raumens ląsteles, bet imunitetas yra ląstelių sistema, tik ji neturi vienos vietos, ji yra visur.“
Pasak jos, tai, kad moterų ir vyrų imunitetas ženkliai skiriasi, geriausiai galima iliustruoti kalbant apie autoimunines ligas.
„Iš visų žmonių, kurie serga autoimuninėmis ligomis, jų pasaulyje yra iki 10 proc., net 80 proc. yra moterys. Nors teoriškai tai niekaip neturėtų priklausyti nuo lyties. Tačiau tai yra tuo grindžiama, yra vis daugiau duomenų, kad moterų imunitetas iš esmės veikia kitaip.
„Vienoks organizmas yra moters ir kitoks – vyro. Tai galioja visiems gyvūnams.“
Ir tai yra evoliucinis pasiekimas, nes moteris turi išnešioti vaisių. Tai yra didžiulis darbas imunitetui, moteris gi nėra indas, kuriame vaisius pats sau vystosi. Tai toli taip nėra, nėštumo metu praktiškai visos moters sistemos turi persitvarkyti tam, kad jos aprūpintų ir mamą, ir vaisių. Ir čia imunitetas turi padaryti savo darbą“, – kalbėjo E. Šukė.
Jos aiškinimu, vaisius visiškai pamatiniu požiūriu yra svetimkūnis – jo genetinė informacija nėra tokia pati kaip mamos, o imuniteto pagrindinis darbas yra nuspręsti, mano čia ląstelė ar ne mano:
„Jei ne mano, turi ją sunaikinti, nes tai yra grėsmė. Tai nuo pastojimo momento imunitetas turi labai staigiai persitvarkyti ir suprasti, kad čia ne mano, bet šitą paliekam, o šita bakterija, kažkokia infekcija, patekusi nėštumo metu irgi ne mano, bet jos jau nereikia palikti. Niekas iki galo iki šiol nesupranta, kaip tai vyksta.“
Skirtumai tarp smegenų nelygu žmogaus būdui
Pašnekovė pridūrė, kad lygiai taip pat nemažai kalbama apie vyrų ir moterų smegenų skirtumus, jau nekalbant apie mąstymo, emocijų skirtumus.
„Moterų ir vyrų smegenys iš esmės skiriasi labai nežymiai. Kai vyro širdis visada yra didesnė nei moters maždaug 10 proc., tai su smegenimis taip nėra. Bet skirtingai formuojasi smegenų jungtys, kurios ir nulemia visą smegenų darbą, tai yra įrodyta.
Bet tai nebūtinai lemia pagal stereotipus, kad moterys yra verksmingos, jautrios ir panašiai. Tai grynai asmenybės bruožai, bet tos jungtys ir neuromediatoriai, kurie ir sudaro mūsų esmę, jos moterų organizme formuojasi kitaip. Negaliu pasakyti, kad nei geriau ar greičiau, bet kitaip“, – konstatavo šeimos gydytoja.
