Vien Kauno apskrityje kasmet registruojama nuo dviejų iki trijų tūkstančių susirgimų. Vidutiniškai 98 proc. susirgusiųjų sudaro vaikai. Pastaraisiais metais stebima sergamumo vėjaraupiais didėjimo tendencija. Nuo 2010 m. sergamumas vėjaraupiais Kauno miete padidėjo net 1,6 karto.
Pasak Kauno visuomenės sveikatos centro specialistų, vien tik per šių metų tris mėnesius Kauno mieste užregistruoti 767 vėjaraupių atvejai, iš kurių daugiau kaip 66 proc. sirgusiųjų yra vaikai, lankantys įvairias ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Vėjaraupių susirgimai išplito 58 ikimokyklinio vaikų ugdymo įstaigose bei 54 mokyklose.
Vėjaraupių (varicella) virusas dažniausiai sukelia dvi ligas: vėjaraupius ir juostinę pūslelinę (herpes zoster). Imlumas vėjaraupiams visuotinis – paprastai, susidūrus su šiuo virusu, susergama.
Infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Užsikrečiama: oro – lašeliniu būdu, per seiles, tiesioginio kontakto keliu ir retai – per placentą. Slaptasis ligos periodas, iki pirmųjų ligos požymių pasireiškimo, trunka 15 – 21 d., vidutiniškai dvi savaites.
Liga prasideda nedideliu silpnumu, apetito pablogėjimu, nedideliu karščiavimu. Pirmųjų bėrimų gali atsirasti ant bet kurios kūno vietos – ant pilvo, šlaunų, pečių, krūtinės, taip pat veido ar plaukuotoje galvos srityje. Ligonio plaukuotoje galvos dalyje ir įvairiose odos vietose atsiranda raudonos dėmelės, kurios greitai virsta papulėmis (odos iškilimais). Pasveikstama per 10 – 15 d.
Ligonis užkrečiamas 5 dienos iki bėrimo ir 5 dienos po paskutinio bėrimo elemento atsiradimo. Susidarius šašams, nuo ligonio jau neužsikrečiama. Ligoniai izoliuojami 10 dienų nuo to momento, kai atsirado pirmieji bėrimo elementai.
Vaikų kolektyvuose susidaro itin palankios sąlygos šiai užkrečiamai ligai plisti. Kolektyvus lankantys vėjaraupiais nesirgę vaikai, bet bendravę su sergančiais, izoliuojami 11 – 21 d. nuo bendravimo pradžios. Tėveliai kviečiami būti budriais ir pasirūpinti ne tik savo bet ir greta esančių vaikučių sveikata ir, pastebėjus pirmuosius ligos požymius, neleisti vaikų į kolektyvą.
Persirgus vėjaraupiais, imunitetas šiai ligai susidaro visam likusiam gyvenimui, tačiau virusas išlieka gyvybingas organizmo nervų sistemoje, ir vėliau, susilpnėjus imuninei sistemai, gali sukelti juostinę pūslelinę.
Tik skiepai padeda išvengti vėjaraupių ir jų galimų komplikacijų bei ateityje nemalonios ligos – juostinės pūslelinės.
