Dažnai otitu sergančius vaikus rekomenduojama siekyti pneumokokinė vakcina. Ji veikia nuo trejų iki penkerių metų ir, pasak gydytojų infektologų, padeda apsisaugoti ir nuo otito bei sinusito.
Otitas arba vidurinės ausies uždegimas dažniausiai užklumpa vaikus. Taip nutinka dėl to, kad nosiaryklę ir ausies būgnelio ertmę jungia klausos vamzdis. Vaikų jis yra trumpesnis ir platesnis nei suaugusiųjų. Todėl, susirgus sloga, infekcija iš nosies lengvai patenka į ausį. Ausų uždegimas dažniausiai kankina neužsigrūdinusius vaikus. Atsako specialistas Infektologas prof. Alvydas Laiškonis:
- Seniau tik gimęs kūdikis buvo atskiriamas nuo motinos. Tačiau dabar mes žinome, kad nuo pat gimimo žmogų reikia „treniruoti“ mikroorganizmais. Imuninė sistema turi būti stimuliuojama. Skiepai veikia lygiai taip pat kaip tas stimuliavimas iš išorės.
Tik apie 4 procentai skiepų nepasiteisina. Tai dažniausiai įvyksta dėl netinkamo sušvirkštimo. Taip pat daug kas priklauso nuo vakcinos transportavimo ir laikymo sąlygų. Netinkamai gabenama ir laikoma ji praranda veiksmingumą. Tačiau tai labai reti atvejai.
Esu įsitikinęs, kad skiepas nuo pneumokokinių infekcijų yra labai veiksmingas. Pats šiuo skiepu pirmą kartą skiepijausi beveik prieš dešimtmetį Prancūzijoje. Rezultatas – nebesergu bronchitu. Vakcina veikia nuo trejų iki penkerių metų. Vaikams ji padeda apsisaugoti nuo sinusito, otito (infekcinio ausies uždegimo – aut. past.).
Turiu kitą pavyzdį iš šeimos: dukterėčios vaiką nuolat kankindavo ausų uždegimas. Tipiška situacija – lanko darželį penkias dienas ir vėl serga. Tėvai supranta, kaip tokiu atveju sudėtinga dirbti. Rekomendavau vakciną. Dukterėčia skeptiškai žiūri į skiepus, tad ilgai atidėliojo. Tačiau galiausiai pasidavė ir vaiką paskiepijo. Dabar berniukas jau ketvirtame darželio skyriuje ir neturi jokių sveikatos problemų.
Kol kas skiepas nuo pneumokokinių infekcijų yra neprivalomas. Tačiau kilo daug diskusijų dėl šios vakcinos įtraukimo į privalomųjų sąrašą.
Dėl gydytojų rekomendacijų – didelė problema yra pačių medikų paruošimas. Jie turėtų patarti skiepytis. Pastebėjau, kad jei šeimos gydytojas anksčiau dirbo pediatru – jis visuomet patars vaiką skiepyti. Tačiau jeigu specialistas dirbo su suaugusiaisiais, skiepų vaikams jis vengs.