Taip jau vyksta sausio mėnesį – tai po atodrėkių žemę nukloja sniegas ir paspaudžia šaltukas, tai vėl prapliumpa lietus. Kol meteorologai vėl pranašauja pūgas ir sniegą, primename svarbiausius sausio darbus namų ūkyje.
Pasirūpinkite medžiais
Beveik kiekvieną žiemą dėl sniego svorio išlūžta jaunesnių pušų šakos. Sniego dangos neišlaiko kukmedžiai, dekoratyviniai kadagiai, kiti spygliuočiai. Baltą patalą nuo augalų būtina nuvalyti, kad neišlinktų ir neišlūžtų trapios dekoratyvinių sumedėjusių augalų šakos.
Tai geriausiai padaryti iš karto prasidėjus atlydžiui. Tai pat nepamirškite nuvalyti karpomų gyvatvorių, nes virš jų susidaro storas sniego sluoksnis, kuris jas išlanksto ar sugadina sukurtą formą.
Dažnai po didelio ir ilgo snygio tujų, eglių, pušų, puskiparisių, bukmedžių, kadagių, kukmedžių ir kitų medelių apatinės šakos atsiduria po sniegu. Tada jas reikia atsargiai ištraukti iš po sniego dangos, nes po šakomis yra oro tarpas, ir sniegas, lenkdamas šakas žemyn, jas išlaužo.
Jei šakos apledėjusios, jas reikėtų paremti arba pririšti. Taip pat pasnigus nepamirškite nuvalyti sniego nuo šiltnamio stogo.
Vertingosios atliekos
Sodininkai, suprantantys kompostavimo naudą, visą žiemą renka organines atliekas. Visa, kas gali supūti ir virsti trąša, turi atsidurti komposto duobėje.
Puiku, jei joje dirba Kalifornijos sliekai. Bulvių ir kitų daržovių lupenos, kiaušinių, svogūnų lukštai, arbatos ir kavos tirščiai, bananų, apelsinų žievelės, maisto likučiai – visa tai gali perdirbti sliekai.
Rūpestingi sodininkai turi atskiras talpyklas, skirtas organinėms atliekoms. Jas kelis kartus per žiemą išveža ir supila į komposto dėžes. Ne vienas įsitikino, kad tinkamai paruoštas kompostas – vertinga trąša.
Išbandymas šalčiu
Parduotuvėse iškart po Naujųjų atsiranda stoveliai su sėklomis. Tačiau specialistai ragina neskubėti ir nepirkti visko, ką ketinama sėti, nes sausio mėnesį dažniausiai prekiaujama pernykštėmis sėklomis, kurių daigumas būna prastesnis.
Sausį ir vasarį reikia pasėti ilgos vegetacijos gėlių: begonijų, petunijų, verbenų. Auginantiems daigus ant palangių teks būti labai rūpestingiems, nes nuo lango sklindantis šaltis gali pakenkti augalams.
Padėklus su daigais patartina padėti ant senų knygų. Labai svarbu, kad substratas, kuriame dygsta sėklos, būtų laikomas šiltai. Vėliau, kai išlenda daigeliai, dėžutes galima perkelti ant vėsios palangės.
Sausį, vasarį dienos dar būna trumpos, tad reikėtų naudoti specialias augalams skirtas lempas. Tada daigai auga greičiau ir būna daug tvirtesni.
Prieš perkant sėklas reikia pasitikrinti praėjusių metų likučius. Verta įsidėmėti, kad iš senesnių, nepraradusių daigumo kai kurių daržovių sėklų išauga sveikesni daigai. Jei jų paviršiuje buvo ligos užkratas, jis per 3–4 metus žūva.
Daržas ant palangės
Kiekvienas gali užsiauginti žalumynų ant palangės. Jie puikiai tiks salotoms pagardinti. Lengviausia auginti sėjamąsias pipirnes, kurios nereiklios aplinkos sąlygoms. Sėti jas reikia labai tankiai. Pipirnės užauga per 10–14 dienų.
Po poros savaičių pasėjama iš naujo. Šios žalumyninės daržovės yra aštroko skonio, tinka sumuštiniams, salotoms.
Lapiniai ridikėliai užauga maždaug per savaitę. Maistui vartojami skilčialapiai, bet patiekalus gardinti galima ir su visomis šaknelėmis išrautais lapiniais ridikėliais. Salotinės sultenės auginamos rečiau nei pipirnės ar lapiniai ridikėliai. Jos taip pat auga greitai.
Salotines sultenes mėgsta gurmanai, kurie šias žalumynines daržoves derina su įvairiomis salotomis, riešutais. Daugelio pamėgtos gražgarstės taip pat gali augti ant palangės.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
