Koronavirusu Vilma užsikrėtė praėjusią vasarą, gėlių fabrike, kuriame ir dirbo. Pasak Vilmos, ten nuolat vėsu, daug drėgmės, ne kartą yra tekę peršalti.
„Ketvirtadienį darbe mums visiems padarė testus, manasis buvo neigiamas, todėl gulėjau rami, maniau, kad paprasčiausiai peršalau“, – pasakoja Vilma.
Po poros dienų Vilmai kosulys stiprėjo, pradėjo kilti temperatūra. Grįžusi iš parduotuvės namo, moteris suprato, kad ima krėsti šaltkrėtis.
„Pajutau, kad peršalau, labai greitai pradėjo kilti temperatūra. Tada buvo šeštadienis, automatiškai kitą dieną nėjau į darbą. Temperatūra kilo labai aukštai, virš 39 laipsnių, kosulys buvo labai aštrus, gulėjau namuose, jėgų visai neturėjau, aukšta temperatūra laikėsi pusantros savaitės, tokie simptomai buvo“, – sako Vilma.
Išrašė antibiotikų
Pirmadienį moteris kreipėsi į polikliniką, kurioje jai buvo išrašyti antibiotikai. „Į ligoninę kreiptis sakė, jeigu labai pablogės. Aš išgėriau antibiotikus, tačiau jie man nepadėjo“, – pasakoja Vilma.
Po savaitės liga staigiai paūmėjo, moteriai prireikė medikų pagalbos. Atsidūrusi ligoninėje, Vilma kitą dieną paniro į komą, kurioje buvo du mėnesius.
„Aš nežinau, ar priverstinai mane panardino į komą, nes nieko nepamenu. Kai mane paguldė, aš parą dar gulėjau, o jau po to nieko nebepamenu“, – kalba Vilma.
Dieną prieš Vilmai atsigulant į ligoninę, į ją pateko moters mama. Būdama brandaus amžiaus taip pat užsikrėtė šia liga. Vilma pasakoja, kad per dvi savaites jos sūnus liko visiškai vienas. „Liepos 4 dieną į ligoninę išvežė mano mamą, liepos 5 dieną ten patekau aš. Kitą dieną panirau į komą, o liepos 13 dieną mirė mano mama. Nors jai buvo koronavirusas, ji mirė nuo infarkto“, – dalinasi Vilma Grakauskaitė.
Sūnus namuose liko vienas
Namuose vienas likęs šešiolikmetis Vilmos sūnus vienas gyveno iki gruodžio mėnesio. Moters sesuo padėdama draugės, kuri gyvena Anglijoje, surado Piterbore esančią lietuvių bendruomenę, kurios pagalba buvo pasirūpinta Vilmos sūnumi.
„Jie labai stipriai padėjo. Lietuvė moteris, turinti maisto prekių parduotuvę jam teikė maistą. Kavinę turintys žmonės taip pat jį neatlygintinai maitino, kol aš gulėjau ligoninėje. Ateidavo jį pažiūrėti ir socialinė darbuotoja. Paskui gruodžio mėnesį, netekusi namų lietuvių bendruomenės moteris kartu su savo dukra apsigyveno pas mus. Prižiūrėjo mano sūnų, ir apskalbė, ir valgyt darė, kol manęs nebuvo. O taip tai iki gruodžio mėnesio jis buvo visiškai vienas, nuo liepos“, – pasakoja Vilma.
Pabusi iš du mėnesius trukusios komos, moteris jautėsi gerai, nebereikėjo aparatų pagalbos, buvo ištrauktas tracheostominis vamzdelis, kurio pagalba, Vilma galėjo kvėpuoti. Tačiau po kelių dienų sveikata pablogėjo ir Vilma vėl atsidūrė komoje.
„19 dienų buvau antroje komoje. Po pirmos komos jau buvau pradėjusi atsistoti, prie palangės galėjau pastovėti, o po antros komos man vėl viską iš naujo reikėjo mokytis, viskas sekėsi sunkiau nei po pirmos komos“, – dalinasi Vilma.
Pati kvėpuoti nebegali
Po operacijos medikai tikėjosi, kad moteris galės kvėpuoti pati, tačiau jai to padaryti nepavyko. Šiuo metu jai yra įstatytas tracheostominis vamzdelis. Vilma tikina, kad kvėpuoti bei kalbėti jai yra lengviau atliekant kelias inhaliacijas per dieną bei išvalant trachėjoje esančius purvus specialiu aparatu.
„Šiuo metu laukiu būsimų operacijų Londone, po jų turėčiau galėti kvėpuot jau pati. Tikrai ne visam laikui aš su juo būsiu. Dabar plaučiai atsistatė, buvo stiprus plaučių uždegimas, bet atsistatė“, – sako Piterbore gyvenanti moteris.
Vilmai sunku ne tik kvėpuoti, bet ir judėti. Dėl to moteris dabar turi nedarbingumą. Tai atsiliepia Vilmos šeimos finansinei būklei.
„Būsto nuomai gaunu pašalpą iš kredito bei nedarbingumo išmokos. Po vienos televizinės laidos labai daug žmonių suteikė man finansinę pagalbą. Taip pat neseniai su sūnumi buvome „Happy kids fitness club“ renginyje, kuriame visos surinktos lėšos buvo skirtos mums, pagalbos dabar sulaukiu. Lietuvių, žinokite, yra tikrai gerų“, – atvirauja Vilma.
Svajoja aplankyti mamos kapą
Šiuo metu moteris dėl sveikatos į Lietuvą grįžti negali, tačiau labai norėtų, mat po motinos mirties neturėjo galimybės su ja atsisveikinti, aplankyti kapo. Pasiteiravus, ką Vilma gali pasakyti koronaviruso ligos skeptikams, moteris teigia, kad jai sunku yra atsakyti.
„Aš esu nei už tuos, nei tuos. Mane po COVID-19 paskiepijo, aš gulėjau Kembridžo ligoninėje tada, tai mane paskiepijo ir nenumiriau, čia nuo organizmo priklauso kaip koks skiepas suveikia, tas pats kaip ir su vaistais“, – sako Vilma.
Priverstinam skiepijimui moteris nepritaria ir sako, kad žmonės galėtų pagalvoti, tačiau priduria, kad koronavirusas labai sunki liga.
„Atvirai pasakius ir aš netikėjau, kol savu kailiu nepatyriau, tai tik, kai patys patirs, tada ir patikės gal. Daug kas galvoja, kad išgalvotos tos istorijos, bet tokios istorijos tikrai neišgalvosi“, – teigia Vilma Grakauskaitė.
Jeigu norite paremti Vilmos šeimą finansiškai, tą galite padaryti šiais kontaktais tarptautiniu pavedimu: Vilma Grakauskaite; IBAN: GB17 BUKB 20674033208826; SWIFT: BUKBGB22 BARCLAYS arba pavedimu Jungtinės Karalystės viduje: V Grakauskaite; Sort code: 20-67-40; Account no: 33208826 BARCLAYS.
