Apie negydomos venų varikozės keliamus pavojus bei kaip pastebėti ligą laiku, pasakoja kraujagyslių chirurgas Arūnas Čepkauskas.
Pirmieji simptomai
Po pirmųjų venų varikozės simptomų – odos paviršiuje išsiplėtusių smulkių venulių, kiti apie ligą pranešantys požymiai yra tinstančios kojos bei jose atsirandantis nuovargis bei sunkumas. Gydytojas aiškina, kad ilgainiui progresuojant ligai tose pačiose venulėse pradeda formuotis veniniai mazgai, kuriuos pacientas taip pat gali pats pastebėti.
„Dažniausiai būtent pirminiai simptomai, kaip tinstančios kojos ir sunkumas jose, atveda pacientus pas kraujagyslių chirurgą. Tokiais atvejais pacientai klausia, kodėl dienos pabaigoje jų kojos tampa tokios sunkios“, – sako Arūnas Čepkauskas.
Atsiradus pirmiesiems venų nepakankamumo požymiams, taip minėtiems smulkiems venų tinkleliams, skausmas nejaučiamas, tačiau vizualiai tai gali atrodyti nepatraukliai. Dėl šios priežasties moterys į medikus linkusios kreiptis dažniau, kadangi, anot chirurgo, vyrai tikina, kad jiems pakitusi kojų odos išvaizda nekliudo, o sveikatos pablogėjimo ligos pradžioje jie nejaučiantys.
„Vis dėlto, toks vyrų požiūris yra klaidingas, kadangi kraujagyslių chirurgai gydo ligą dėl sveikatos, o ne dėl išvaizdos. Pradžioje atsiradus venų nepakankamumo ligai ryškūs fiziniai simptomai nejaučiami, tačiau kuo anksčiau bus pradėtas taikyti gydymas, tuo šis bus lengvesnis ir efektyvesnis“, – teigia kraujagyslių chirurgas.
Galima staigi mirtis
Šiandien dėl venų ligų į medikus kreipiasi vis daugiau jaunų žmonių ir nors anksčiau šios ligos buvo būdingos vyresnio amžiaus žmonėms, situacija keičiasi. Venų varikozė dažniausiai išsivysto dėl nepatogios avalynės bei aptemptų drabužių dėvėjimo, taip pat dėl ilgo sėdimo arba stovimo darbo, viršvorio bei menko fizinio aktyvumo.
Pasak Arūno Čepkausko, nors pradžioje venų varikozės liga gali pasirodyti negrėsminga, jos negydant ar nepastebėjus laiku, galimos pavojingos komplikacijos. „Venose susiformavus veniniams mazgams sulėtėja kraujo nutekėjimas iš kojos apačios link mažojo dubens. Dėl šio sulėtėjimo veniniuose mazguose pradeda formuotis uždegimai bei kraujo krešuliai“, – aiškina gydytojas.
Veniniuose mazguose susiformavę krešuliai gali būti dviejų tipų: apsistojantys vienoje vietoje arba migruojantys – keliaujantys paviršinėmis venomis iki giliųjų venų, per širdį ir net iki plaučių.
Krešuliams stovint vietoje susidaro paviršiniai odos pakitimai, vystosi uždegimai, oda gali tapti paraudusi, karšta ir nudegusi. Ilgainiui besikartojant šiems uždegimams didėja tikimybė, kad odoje atsivers opos. Gydytojas atskleidžia, kad esant tokiems uždelstiems uždegimams neretai pacientai į gydymo įstaigą atvyksta jau su kraujuojančiomis opomis iš varikozinių mazgų, tuomet pacientui gali grėsti nukraujavimas ir įvairios infekcijos.
Kitais atvejais, jei mazguose susidarę kraujo krešuliai migruojantys, šie pasiekę giliąsias venas gali nukeliauti į plaučius, sukeldami plaučių arterijos tromboemboliją ir staigią mirtį.
Gydymas ir profilaktika
Venų varikozės gydymui, ligai esant pirmoje stadijoje, kada ant kojų odos pastebimas kapiliarų tinklas, dažniausiai taikomos profilaktinės priemonės. Pavyzdžiui, patogios avalynės ir drabužių pasirinkimas, kompresinės kojinės, skatinančios kraujo tekėjimą venomis.
„Ligai pažengus taikomas operacinis chirurginis arba lazerinis gydymas. Kuris yra tinkamesnis, sprendžia medikas, vertinantis kiekvieną atvejį individualiai“, – nurodo specialistas.
Norint sumažinti venų varikozės išsivystymo riziką, gydytojas rekomenduoja kelias profilaktines priemones. Viena svarbiausių – pertraukos nuo sėdimo darbo atsistojant nuo stalo, pasivaikštant ir prasimankštinant. Ypač svarbūs fiziniai pratimai skirti blauzdų raumenims. Vieni paprasčiausių: pastovėjimas ant pirštų galų ir kulnų. Šie pratimai priverčia blauzdų raumenis dirbti ir taip skatina veninio kraujo tekėjimą.
Taip pat kaip profilaktinės priemonės rekomenduojami vakariniai pasivaikščiojimai bei šaltas arba kontrastinis dušas – karšto ir šalto vandens kaitaliojimas.
