Nesiimsiu vertinti, kas šioje situacijoje teisus, kas neteisus, tai konfliktas tarp kelių suaugusių žmonių ir jie turi viską išsiaiškinti tarpusavyje. Bet, kaip sakė Gražina, bent jau aš taip interpretuoju jos žodžius, kad viskas turi ribas – juk viskas buvo pasakyta viešai, stebint miniai žmonių.
Be to, teisingai pastebėta, kad kai pradedami kelti klausimai „ar aš galėčiau“, bet žodžiai ir veiksmai nesutampa, viskas pasimato kaip ant delno. O neapgalvotai ištarti žodžiai gali sužeisti labiau nei veiksmai.
Kreipiasi į visus
Išties nemaloni situacija, į kurią buvo pastatyti visi šie žmonės. Todėl žiūrėdama į šį pavyzdį noriu kreiptis į visus – nesipykite, žmonės, ir prieš kalbėdami pagalvokite, ar tikrai to reikia. Aš galbūt naivi, bet tikiu, kad viską galima išspręsti kalbantis akis į akį, o ne aiškintis viešai.
Kibti vieni kitiems į atlapus mokame kiekvienas, bet ar mokame paprasčiausiai nuoširdžiai pasikalbėti? Ir, svarbiausia, parenkant tinkamus žodžius.
Kad ir šioje situacijoje, šventai tikiu, tinkamai iškomunikavus savo mintį, greičiausiai, viso šito būtų buvę galima išvengti.
Tiek daug kalbame, kaip svarbu kalbėtis, komunikuoti tarpusavyje, nes taip galima išspręsti daugelį bėdų, bet iš to, tikriausiai, nepasimokome. Tai tebūnie tai pamoka visiems.
Autorius: skaitytoja Milda
