Nesergantys šia liga dažnai nesupranta tų, kurie kenčia nuo šio valgymo sutrikimo. Dažnai tokius žmones lydi pašaipos, nuostaba: visuomenė juos žemina, tyčiojasi.
Ko gero labiausiai šokiruoja ne mokslinis šios ligos apibrėžimas, o liudijimai merginų, kurios kenčia nuo šio psichologinio sutrikimo.
Pastaba – tekstas yra asmeninis kiekvienos merginos liudijimas, silpnų nervų skaitytojams patariame neskaityti!
Mergina, serganti bulimija (nuotr. asm. archyvo)
„Vemiu jau tris mėnesius. Pati radau būdą, kaip geriausiai tą daryti. Tiesą pasakius, pradžioje buvo labai sunku. Tačiau pats pasitenkinimas būna pabaigoje... Tai yra nuostabu jausti tuštumą ir laisvę savo viduje. Dėl šio metodo per tris mėnesius atsikračiau 14 kilogramų.
Taip įpratau vemti, kad nebegalėjau gyventi kitaip. Vemdavau visur: universitete, kavinėse, kino teatro tualete, prekybos centruose ir, žinoma, namuose. Visą tai darydavau penkis kartus per dieną. Būdavo taip, kad eidavau išsivemti net tada, kai atsigerdavau vandens. Išmokau jau tą daryti be garso, o jei nepavykdavo užsileisdavau garsiai muziką ir atsukdavau vandens čiaupą. Gyvenau taip keturis mėnesius ir sakiau sau, kad šis kartas jau tikrai paskutinis. Taip pat vartojau liekninamąsias tabletes. Pradžioje jų užtekdavo vos kelių, o vieną kartą per dieną išgėriau keturiasdešimt. Tau nerūpi, kad visų nekenti, o labiausiai savęs. Nenori gyventi, o tam nėra ir jėgų. Galiausiai man prireikė kreiptis pagalbos. Vieną mėnesį praleidau nevėmusi ir be tablečių, tačiau vėliau grįžau prie jų. Matyt, aš esu linkusi naikinti save, arba tiesiog esu idiotė. Gerai pagalvokite prieš pradėdamos... Ar verta? Jei nebijote viso to – prašom!“
Mergina, serganti bulimija (nuotr. asm. archyvo)
„Vemiu jau septintus metus. Tai tapo jau neatsiejama mano gyvenimo dalimi. Darau tai efektyviai, užtikrintai ir be garso. Visi dantys man jau iškrito seniai... Streikuoja gerklė, pilvas, skrandis... Net regėjimas pablogėjo. Kuomet vemi, skrandžio sultys nugraužia dantų emalį. Taip pat trūksta kalcio organizme, kankina bendras kūno išsekimas. Kai kuriems žmonėms nuo vėmimo ištinsta veidas.
Man nusibodo mėlynės ir nubrozdinimai ant rankų. Paskutinį mėnesį vemiu nuolatos, kiekvieną dieną, 4–5 kartus. Nebegaliu taip gyventi. Tačiau, jei manęs paklaustų, ar noriu nustoti vemti, atsakyčiau, kad vargu. Mane kankina disbakteriozė, taip pat padidėjo kepenys.“
Mergina, serganti bulimija (nuotr. asm. archyvo)
„Pusę metų vemdama sulieknėjau iki 37 kilogramų, vėliau papuoliau į reanimaciją. Liepė gerti antidepresantus, bet dėl jų negaliu išsivemti. Ką man daryti? Negaliu atsikratyti maisto iš savęs, tačiau laikyti savyje taip pat negaliu... Gal man visai nevalgyti?“
„Man buvo taip, kad jau viskas... Nieko išskyrus seiles nepavyksta išvemti... Tačiau paskui penkias minutes pasistengi ir kas nors išlenda... O būna, kad ima skaudėti pilvą ir neįmanoma išsivemti...
Šokoladu vemti man labiausiai patinka. O štai dešrelėmis, mano nuomone, yra šlykštu.“
„O man patinka vemti šokoladu, duonos gaminiais ir riešutais. Nekenčiu sušiais ir makaronais. O ledais ir vafliais... tiesiog malonumas.“
Mergina, serganti bulimija (nuotr. asm. archyvo)
„Iš pradžių aš buvau visiška anoreksikė, liekninausi tik dietomis ir sportu. Tačiau tuomet, kai vietoj 170 kilogramų ėmiau sverti 41 kilogramą ir bijojau suvalgyti antrąją obuolio puselę per dieną, vieną nuostabią dieną persivalgiusi nusprendžiau išsivemti... Paskui vėl ir vėl... Dabar nebegaliu sustoti, nes reikia rinktis – arba plaukai, dantys, oda... Siaubas kažkoks...“
„Prieš metus dėl bulimijos gulėjau ligoninėje. Viskas tik prasidėjo, tiesiog mama tai pastebėjo ir nusiuntė mane gydytis. Svoris nuo 49 padidėjo iki 72 kilogramų. Per vasarą numečiau 12 kilogramų. Dabar sveriu 60, bet net bloga dėl savęs. Tik suvalgiau bandelę, bananą. Išeina tik vanduo ir kraujas... Išeina vemti tik savimi... Gaila, kad ne maistu.“
