Su Justina kalbamės apie tai, kaip Bulgarijos lietuviams sekėsi išgyventi karantiną, koks tas karantinas yra auginant dvejų metų vaiką ir dėl ko skundžiasi Bulgarijos pajūrio verslininkai.
Justina, ar koronavirusas palietė jūsų veiklą?
Manęs ir mano veiklos asmeniškai koronavirusas nepalietė, nes šiuo metu antrus metus esu motinystės atostogose. Tai galima sakyti, kad pasisekė, nes tam tikra prasme jau buvau izoliacijoje kartu su vaikeliu.
Esu laisvai samdoma žurnalistė ir pati daugiausiai dirbu su Lietuva, tiek su straipsniais, taip pat šiek tiek ir reklamos srityje. Bet šiuo metu su pristabdžiusi savo veiklą ir laisvu metu savo blogą (tinklaraštį, – liet.) rašau.
Koks buvo karantinas su vaikeliu? Ar nebuvo sunku nuolatos būti namuose?
Pati sunkiausia buvo karantino pradžia. Ir kaip ir daugeliui visame pasaulyje, sunkiau buvo ne išbūti namuose, o sunku buvo dėl tos nežinios – kiek laiko tai truks, kiek pavojingas tas virusas, kaip viskas bus toliau.
Tai tikrai užtruko laiko susivokti, susidėlioti. Nes iš pat pradžių kiekvieną dieną stebėjau žinias, kiek per dieną naujų atvejų atsiranda, kiek mirčių, tiek pasaulyje, tiek Bulgarijoje, tiek Lietuvoje. Po to jau supratau, kad psichologiškai labai veikia tos blogos žinios ir pradėjau dozuoti.
Tokios visiškos saviizoliacijos tikriausiai ir nėra buvę. Buvo gal savaitė, kai lauke beveik nebuvome, bet tuo metu labai išnaudojome balkoną, terasą. Vaikui jau pusantrų metukų, tai jau ne visai kūdikėlis, todėl balkone ir terasoje radome veiklos.
Po to bandėme jau į kaimą išvažiuoti, kad būtume kieme, nes tas tikrai padeda, kad nebūtume bute užsidarę. Bet Bulgarijoje kelis mėnesius buvo ribojamas susisiekimas tarp apskričių, tarp rajonų. Už miestų būdavo policijos patikros punktai ir prašydavo leidimo pravažiuoti, deklaracijos, kur važiuoji, kodėl važiuoji. Iš pat pradžių nepraleisdavo nieko, tik tuos, kas dirba kitame mieste ir jie turėdavo pravažiuojant parodyti darbo sutartį, arba nebent į ligoninę važiuoji ir tuomet praleidžia. Dėl to mes net negalėjome nuvykti į savo uošvių namus, kuriuose niekas negyvena, tai pirmus mėnesius ten nevažiavome.
Paskui jau buvo šiek tiek laisviau, bet vis tiek dar reikėdavo pateikti deklaracijas. Tad tikrai buvome apriboti, bet, kaip ir minėjau, esu motinystės atostogose, be to mano darbas jau septintus metus vyksta iš namų, tai karantinas man gyvenimo tikrai nepakeitė kardinaliai.
Prakalbote apie griežtas karantino priemones. Kokios jos yra dabar? Karantinas švelnėja, o gal jau pradeda griežtėti?
Karantinas buvo sušvelnintas, bet augant naujų atvejų skaičiui, valdžia priemones sugriežtino.
Nes bent jau Sveikatos apsaugos ministras ir Krizių valdymo štabo atstovai kalbėjo, kad priemones griežtins, kai perlips 200 naujų atvejų per parą, kas ir atsitiko liepos 8 dieną, kai buvo nustatyti 240 naujų atvejų per parą, liepos 9 dieną buvo nustatyti 330 naujų atvejų – skaičius sparčiai auga. Tai jei laikysis tas augantis skaičius, tai gali būti, kad grąžins daugiau karantino priemonių.
O šiuo metu yra likę reikalingos apsauginės kaukės uždarose patalpose, tokiose, kaip parduotuvės, viešasis transportas, ligoninės, vaistinės ir panašiai. Dėl didėjančio skaičiaus priemonės sugriežtintos ir dabar uždaromi naktiniai klubai, barai, sporto varžybos vyks be žiūrovų, o asmeninės šventės gali vykti, jei svečių ne daugiau nei 30. Dabar judėjimas yra neribojamas Bulgarijos viduje.
O gatvės tuščios, ar visgi daug žmonių išeina į miestus?
Gatvės šiuo metu tikrai nėra tuščios. Kai buvo pati pradžia, kovo, balandžio mėnesiais, tikrai buvo ištuštėjimas ir susilaikymas nuo kontakto.
O šiuo metu pasižiūrėjus pro langą ar išėjus į miestą, panašu, kad žmonės jau nebeištveria laikytis karantino, gatvės pilnos, pilni parkai, pilnos vaikų žaidimo aikštelės, lauko kavinės. Tiesiog verda gyvenimas. Jeigu nesektum žinių, tai atrodytų, kad nieko ir nevyksta pasaulyje.
Dėl kaukių dėvėjimo, panašu, kad žmonės jas dėvi labiau tam, kad nebūtų nubausti. Karantino pradžioje buvo bandoma paskatinti žmones nešioti kaukes, todėl būdavo nemažos baudos už kaukės nedėvėjimą. Ir dabar pagal įstatymą dar gali bausti, bet paskutiniu metu negirdėjau apie reidus dėl kaukės nedėvėjimo.
Reiktų patikrinti dėl pačių baudų, bet pradžioje jos buvo labai didelės, man atrodo dar ir dabar pagal įstatymą yra, kad bauda gali siekti iki kelių tūkstančių levų, kas būtų apie tūkstantis eurų.
O pats koronavirusas kaip liga palietė jus ar jūsų šeimą?
Iš mano šeimos ir artimo rato niekas nesirgo koronavirusu. Dėl tokių atvejų, kai aplink nėra sergančių, pasigirsta sąmokslo teorijos, kad nėra to viruso. Žodžiu, kaip ir visam pasaulyje, taip ir Bulgariją pasiekė tos sąmokslo teorijos.
Dar Bulgarijoje teko girdėti, kai buvo pati pradžia, kad pirmasis atvejis buvo nustatytas gerokai anksčiau, nei oficialiai paskelbė, iš tos serijos „mano draugo draugė dirba slauge ligoninėje ir sakė, kad yra jau sergančių, bet dar neleidžia skelbti“. Žodžiu, visiškai gandų lygyje.
Tai daug kas pradėjo svarstyti, kad koronavirusas pas mus jau buvo anksčiau, nes buvo didelė gripo epidemija sausio-vasario mėnesiais, buvo daug mokyklų uždaryta. Tai daug kas spekuliavo, kad tas gripas buvo sunkus.
Vat ir mano vyro sūnėnas, jis pirmokas, sirgo gripu, bet pasakojo, kad tie simptomai buvo kitokie, jie buvo stipresni, buvo sunkiau numušti temperatūrą, ilgiau karščiavo, tai svarsto, kad gal jau jis prasirgo koronavirusu, nes tuo metu dar niekas nuo COVID-19 netestavo.
Teko ir taksi važiuoti, tai vairuotojas ramino, kad nebijočiau, nes jis įtaria, kad irgi persirgo jau.
Man pačiai teko darytis koronaviruso testą vieną kartą, reikėjo skubiai užsiregistruoti vienai procedūrai, į kuria nepriima be testo. Tai buvo neigiamas.
O kaip Bulgarijoje su sveikatos apsaugos sistema karantino metu? Nestrigo būtinosios paslaugos gyventojams?
Bulgarijoje, kaip ir Lietuvoje, yra nemažai užsikrėtusių medikų, netgi keletas jų mirė. Kalbant apie sveikatos apsaugos sistemą apskritai, tai pati nesusidūriau, kad nebūtų suteikta pagalba.
Bet kas buvo medikų skelbiama, kad žmonės patys labai bijojo į medikus kreiptis, nes bijojo užsikrėsti, o kai kurie ir galvojo, kad medikai šiuo metu nieko nepriima, nes buvo skelbta, kad yra atšaukiami nebūtini profilaktiniai patikrinimai. Bet gydytojai visada akcentavo, kad jei turite rimtų ligų, kreipkitės.
Žinau tik, kad buvo atvejai keli mano mieste, kad keli greitosios gydytojai norėjo išeiti iš darbo, nes buvo rizikos grupės amžiaus, ir nesutiko važiuoti su greitąja pagalba į iškvietimus, nes bijojo užsikrėsti, o už tai gavo nuobaudas ir buvo skandalas.
Dar pradžioje medikams trūko apsaugos priemonių, buvo protestai rengiami, nes jie nesutiko dirbti tokiomis sąlygomis. Po to valdžia nupirko apsaugų ir šiuo metu sveikatos priežiūros įstaigose darbas vyksta gan normaliai.
Kad būtų užtikrintas nenutrūkstamas sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, valdžia buvo koronaviruso atvejams paruošusi netgi vieną koncertinę areną, kai kur ir mokyklas, buvo pristatyta lovų kaip karo lauko ligoninėje, jei netyčia būtų buvęs labai didelis atvejų skaičius.
O kaip su lietuvių pamiltais Bulgarijos kurortais? Lyginant su ankstesnėmis vasaromis, ar jaučiamas turistų sumažėjimas?
Mano miestas nėra kurortinis, tai man sunku pasakyti dėl turistų. Čia labiau bulgariškas miestas.
Bet iš draugų skelbiamų nuotraukų, kas jau vyko prie jūros, tai dabar yra gerokai sumažėjęs pajūrio turizmas. Pliažai yra apytuščiai, ten jau vyksta gyvenimas, bet dar ne visi viešbučiai atsidarė, tai tikrai yra gerokai tuščiau, pajūrio verslininkai skundžiasi.
Bet netoli mūsų miesto yra kalnų slidinėjimo kurortas, tai dar kovo mėnesį ten buvo sezonas, tai ten buvo protrūkis irgi, buvo anglų šeima užsikrėtusi, taksi vairuotojas, tai tada ten buvo griežtą karantiną įvedę. Bet dabar jau vasarą ten atvyksta daugiau vietiniai turistai.
O kaip lietuviams Bulgarijoje praėjo karantinas? Ar koronavirusas palietė jų darbus, o gal kaip tik kuriam pavyko rasti nišą pandemijos metu ir sukurti kokį verslą?
Bulgarijos lietuvių bendruomenė apskritai yra nedidukė. Oficialiai pačioje bendruomenėje yra 30 narių, kurie yra registruoti, moka nario mokestį.
Kiek lietuvių yra visoje Bulgarijoje niekas skaičiaus tikslaus negali pasakyti, bet aš manau, kad jų yra iki kelių šimtų, kurie nuolat gyvena Bulgarijoje. O Bulgarijoje daugiausia vadinamų meilės emigrančių.
Man neteko girdėti, kad dėl pandemijos labai nukentėjo lietuviai. Kas dirbo tarptautinėse bendrovėse, ofisuose, darbas labiau persikėlė iš namų, nuotoliniu būdu. Be abejo, kas su vaikais, tiems daugiau iššūkių buvo su tuo nuotoliniu mokymu.
Iššūkių kilo ir tiems, kurie čia negyvena, o turi vasaros namus, kuriuos įsirenginėja, remontuoja ir žada juose gyventi po kažkiek metų. Tai jiems buvo sunku su atvykimu, nes jie vyksta su mašinomis, su daug daiktų, keliems mėnesiams ar net pusmečiui. Tai tikrai teko girdėti, kad ne vienam pandemija pakeitė planus. Mačiau, kad liepos pradžioje spėjo atvykti keletas ekipažų, o dabar kai kurie vėl pastrigs.
Tai daugiausia klausimų bendruomenėje kilo dėl pačių kelionių – kaip važiuoti, pro kur važiuoti, kur praleidžia, kur nepraleidžia, ar reikia dokumentų, ar reikia karantino ir t.t..
Dėl verslo, tai Bulgarijoje yra toks lietuvis, kuris gamina kvepiančias kojines, kepuraites ir panašiai. Tai per karantiną prie savo veiklos jis taip pat pradėjo gaminti ryškias su šypsena kvepiančias kaukes gaminti.
Taip pat dar viena mergina, kuri siuva rankines, sėdmaišius ir panašiai, tai irgi siuvo kaukes ir pardavinėjo.
Tai tikriausiai koronavirusas Bulgarijoje lietuviams labiausiai nedėkingas dėl kelionių buvo.
Dėkoju už pokalbį.
