Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad jos paliesti gali net iki 90 procentų paauglių ir jaunų moterų (šioje amžiaus grupėje dismenorėjos paplitimas bene didžiausias). Moterų skundai ir nurodyti skaičiai įrodo, kad tai didelė sveikatos, socialinė ir ekonominė problema, nes dėl juntamo spazminio skausmo ir kitų nemalonių pojūčių moterys jaučia didelį diskomfortą, atsisako daugybės planų, o kartais net negali nueiti į darbą, pamokas ar paskaitas. Ką reikėtų žinoti apie skausmingas mėnesines?
Pirmiausiai reikėtų suprasti, kad mėnesinių metu patiriamas skausmas gali būti skirtingo intensyvumo – vienas moteris vargina tik įkyrus maudimas, kuris per daug netrikdo įprastinės dienos rutinos, o štai kitoms taip skauda, kad tenka atsisakyti bet kokių planų (skausmas kartais prilyginamas sąrėmiams ir priverčia visą dieną gulėti lovoje).
Vertėtų pagalvoti ir apie tai, kad skiriasi ir skausmo suvokimas – vienos moterys tokio paties skausmą pakenčia lengviau ir gali jį įvertinti žemesniais skausmo skalės balais, o štai kitos moteriškosios lyties atstovės tokio paties intensyvumo skausmą vertina jau aukštesniais balais, kuriais bandoma perteikti, kad skausmas intensyvesnis už vidutinį ar labai stiprus. Taigi vienų moterų skausmo slenkstis yra aukštesnis nei kitų moteriškosios lyties atstovių.
Be spazminio pobūdžio skausmo gali pasireikšti ir kiti nemalonūs simptomai, pavyzdžiui, pykinimas, vėmimas, pilvo pūtimas, viduriavimas, pilvo skausmai ir diegliai, intensyvus migreninis galvos skausmas, labai stipri nuotaikų kaita, silpnumas, bendras negalavimas. Pojūčiai patys intensyviausi prieš pat mėnesines ir per pirmąsias jų dienas. Vėliau jie po truputį slopsta ir moteris gali pati pajusti, kaip dingsta irzlumas, silpnumas ir pradedama jaustis geriau. Vis dėlto, net ir kelios blogos dienos per mėnesį sudaro labai svarbią gyvenimo dalį, todėl reikėtų stengtis per šias dienas jaustis kaip galima geriau. Pateiksime keletą patarimų, kurie galėtų padėti jaustis komfortiškiau.
· Labai svarbi moters mityba. Ne be reikalo sakoma, kad esame tai, ką valgome. Tad vertėtų vengti sunkiai virškinamo, itin riebaus, sūraus ir saldaus maisto. Toks maistas tik dar labiau suintensyvina virškinimo sutrikimus, paskatina papildomų streso hormonų gamybą, apsunkina organizmą.
· Reikėtų nepamiršti vartoti pakankamai skysčių. Tinkamiausias negazuotas mineralinis vanduo ir maloniai nuteikiančios žolelių arbatos. Puikiai tinkamos melisos, ramunėlės, mėtos.
· Vertėtų vengti kofeino, alkoholio ir nikotino. Šie žalini įpročiai sunkina patiriamą diskomfortą.
· Manoma, kad B grupės vitaminai ir magnis padeda sumažinti nemalonius mėnesinių metu pasireiškiančius ir prieš jas kamuojančius simptomus. Su gydytoju galima pasitarti dėl maisto papildų vartojimo, tačiau geriausiai vitaminų ir mineralų poreikį patenkina sveika ir subalansuota mityba.
· Gali atrodyti, kad fizinė veikla mėnesinių metu tiesiog neįmanoma. Vis dėlto įvairūs tyrimai rodo, kad ji veiksmingai malšina nemalonius dismenorėjos simptomus. Labiausiai rekomenduojamas pasivaikščiojimas gryname ore, joga, lengvi tempimo pratimai. Malonus judėjimas ne tik silpnina spazmus, bet ir nukreipia mintis, gerina nuotaiką.
· Kai kurioms moterims itin veiksminga šiluma. 15 minučių trunkantis pagulėjimas šiltoje vonioje arba šildyklė ant pilvo gali tapti geriausiais „tų dienų“ draugais. Žinoma, nereikėtų persistengti. Šilumos terapiją galima kombinuoti su lengvu masažu.
· Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo – pirmo pasirinkimo vaistiniai preparatai, padedantys malšinti mėnesinių metu patiriamus skausmus. Jie veiksmingi mažiausiai 80 procentų dismenorėją išgyvenančių moterų. Dažniausiai skiriamas ibuprofenas, deksketoprofenas (Dolmen), naproksenas ir kiti, tačiau dėl bet kurios vaistinės medžiagos vartojimo būtina pasitarti su gydytoju.
