Praėjusių metų birželį Ričardas įsidarbino naujoje įmonėje ir išvažiavo dirbti į Vokietiją su energetikos tinklų automatika. Šešias savaites jis praleisdavo Vokietijoje, o dvi – Lietuvoje. Tačiau nesklandumai prasidėjo beveik iškart.
Liko skoloje
Pirmasis atlyginimas vėlavo savaitę, o antrojo taip ir nesulaukė. Galiausiai Ričardas nusprendė mesti darbą ir lapkričio 29 dieną grįžo į Lietuvą. Tuo metu įmonė jau buvo skolinga 4 tūkst. eurų.
„Per visą šį laiką jam buvo išmokėtas tik vienas atlyginimas, o ir jis vėlavo savaitę. Už rugsėjo mėnesį jis pusę atlygio gavo tik lapkritį. Paskutinį mėnesį su vyru tarėmės, ką daryti, važiuoti jam ar ne, bet galiausiai nusprendėme, kad važiuotų, nes juk visiems visko pasitaiko. Pinigus skolinomės ir dalį iš savų padengėme, jis išvažiavo.
Pamatėme, kad negauname nieko daugiau tik pažadus: „Va, tikrai bus pirmadienį“, „Bus pinigai penktadienį“, tai tie penktadieniai eina iki šiol. Vyrui paskutinė darbo diena buvo lapkričio 29 diena ir jis nusprendė, kad nieko čia nebebus“, – pasakoja ji.
Grįžęs namo Ričardas bandė susisiekti su vadovu, buhalterėmis, tačiau į jo skambučius atsiliepdavo itin retai.
„Skambino ir iš mano numerio, ir iš mergaičių, tai vos ne vos atsiliepdavo, o tada buhalterijos darbuotojos apšaukdavo jį, kad nieko nežino ir nieko negali padaryti. Galiausiai kreipėmės į darbo ginčų komisija, kuri mums priteisė tuos pinigėlius. Tada gimė viltis, kad mes juos atgausime, bet ji kiekvieną dieną mažėjo. Su ta viltimi gyvename ir šiandien“, – sako Rasa.
Po vienos blogos žinios – kita
Vėliau Rasa pajuto sveikatos problemas. Kartą per metus jai padidėdavo limfmazgis, pakildavo temperatūra, tačiau moteris to nesureikšmindavo, nes išgėrus antibiotikų viskas pradėdavo.
„Vėliau prasidėjo šis stresas su Ričardo darbu ir man limfmazgis nebepranyko. Jis padidėdavo, sumažėdavo, bet nedingo. Pasidarė dar ir skausmingas. Vyras gruodžio gale sako: „Eik pasitikrinti“. Nuėjo pas gydytojus, bet visi tą patį sakė – padidėjo limfmazgis.
Yra vienas LOR gydytojas, kuris pas mus atvažiuoja iš Panevėžio, jis pasakė, kad gali būti seilių liaukos užsikišusios. Jis pasakė, kad reikia padaryti nemažai tyrimų. Dar patarė nuvažiuoti į Kauną pas gydytojus. Tačiau gydytoja pasakė, kad reikia padaryti biopsiją. O tada rado vėžį. Padarė dar vieną tyrimą ir nustatė, kad 4-ta stadija“, – sako Rasa.
Moteris sako, kad išgirdusi diagnozę nepatikėjo ir negali patikėti tuo iki šiol: „Sąžiningai sakau, ranką prie širdies pridėjus. Aš netikiu. Nors jau ir chemiją lašina, bet netikiu“.
Operuoti limfmazgį buvo per vėlu, vienintelė išeitis buvo chemija. Jau po pirmosios chemijos sesijos rasa pamatė, kad gydymas veikia ir limfmazgis sumažėjo.
„Mano guzas buvo 10 cm x 6 cm, o dabar jo nebeturiu. Dabar liko tik šalutiniai reiškiniai – nebeturiu plaukų ir jėgos ne tokios. Plaukai man pradėjo slinkti trečią savaitę. Labai jų nesureikšminau“, – sako ji.
Galima tik žavėtis Rasos pozityvu ir tvirtybe. Moteris sako, kad vadovaujasi mintimi, kad jų šeimai dabar sunku, bet yra žmonių, kuriems dar sunkiau.
„Aš tikiu, kad pasveiksiu, kad viskas bus gerai, vyras gaus darbą. Mes jauni žmonės esame, mūsų ir vaikai maži. Vienai dukrai 12 metų, mes jai labai reikalingi. Kitai dukrai 19 metų, bet ir jai mūsų reikia“, – tvirtai sako Rasa.
Džiaugsmas mokėti mokesčius
Nuo pat Ričardo nesėkmės su darbu, šeima susidūrė su finansiniais sunkumais. Vyras iš darbo buvo atleistas tik balandžio mėnesį, tuomet įsidarbino dar kartą, tačiau patyrė nesėkmę. Dabar jis pradeda kursus, po kurių bandys gauti CE vairavimo kategoriją, kuri reikalinga dirbant su eskavatoriumi.
„TV pagalbos“ gelbėtoja Rūta Filejeva pagalbos ranką žmonėms tiesia ne tik televizoriaus ekrane, bet ir už jo ribų. Moteris yra įsteigusi paramos ir labdaros fondą „Gėrio trupinėlis“ ir bando padėti visiems, kuriems tuo metu pagalbos reikia labiausiai. Taip pat Rasos ir Ričardo šeimai.
„Rūta mums tapo tikru spinduliu. Neįsivaizduojate, kaip smagu pagaliau atsikelti ryte ir galėti nueiti į parduotuvę susimokėti už elektrą ir nusipirkti valgyti. Pagaliau nebereikia bijoti, kad atvažiuos elektros tinklai ir atjungs elektros energiją“, – sako moteris.
Jų šeimai susidūrus su finansiniais sunkumais, dažnai neturėjo nei už ką sumokėti mokesčių, nei pirkti maisto. Laimei, vietinė parduotuvė leisdavo pasiimti ką nors „į skolą“: „Toks skurdas pas mus buvo nuo lapkričio mėnesio. Mūsų dukros ir Kalėdų neturėjo. Gerai, kad niekur negalėjome važiuoti, nes buvo karantinas. Sėdėjome užsidarę namuose“.
Gavę pirmąją žmonių surinktą paramą iš „Gėrio spindulėlio“, Rasa puolė skambinti Rūtai ir klausė, ar gali tuos pinigus naudoti sau, ar nereikia rinkti čekių, kai ką nors nusipirks už surinktus pinigus.
„Ji pasakė, kad nereikia ir galime juos leisti sau. Tai pirmiausiai ir apmokėjau elektrą. Parduotuvėje prie manęs priėjo buvusi klasiokė ir pradėjo brukti į ranką 100 eurų. Sakau nereikia, gal ir tau sunku. Bet ji sako, imk, nes mes pasitarėme, kad dabar Jums sunkiau“, – Rasa.
Po Rūtos Filejevos įsitraukimo į šeimos problemas, pajudėjo ir kiti reikalai. „Mes į seniūniją pernai metais kreipėmės dėl kruopų, nes jau tada mums buvo sunku. Man maisto davinį pasiūlė tik lapkritį. Sakau, bet aš šiandien neturiu. Po to, kai atsilankė Rūta, pas mus visai kitaip žiūri į žmogų. Dabar man reikia tik eiti ir prašyti ir duos viską“, – šypsosi Rasa.
„Mes Rūtai dėkingi liksime visą gyvenimą ir būsime jai dėkingi. Aš nežinau, kaip galiu jai atsidėkoti. Aš neturiu žodžių tam“, – priduria ji.
Norintys prisidėti prie gerų paramos ir labdaros fondo „Gėrio trupinėlis“ darbų tai galite padaryti šiais būdais:
Gavėjas: paramos ir labdaros fondo „Gėrio trupinėlis“; Swedbank Banko kodas: 73000; SWIFT kodas: HABALT22; Swedbank banko sąskaita – LT837300010145919639; SEB banko sąskaita – LT577044060008196348; PAYPAL – paypal.me/GerioTrupinelis.
