Baltijos kelią Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai organizavo minint nusikalstamo Molotovo-Ribentropo pakto ir slaptųjų protokolų 50-ąsias metines. Tai buvo protestas prieš Baltijos šalių nepriklausomybės panaikinimą ir ryžtas atkurti Baltijos valstybių Nepriklausomybę. Baltijos kelias priminė Vakarams, kad SSRS sudėtyje trys kaimyninės valstybės atsidūrė ne savo noru. Šiandien Baltijos kelias gyvena atskirą gyvenimą kaip beprecedentė laisvės akcija, tapusi taikaus pasipriešinimo simboliu. Apie ją po daugiau nei trisdešimties metų vis dar kalbama nuo Tolimųjų Rytų iki pat Vakarų.
Atminties išsaugojimui mūsų šalyje – interaktyvus žemėlapis, kurį galėsite pasiimti į kelionę, ir 14 istoriškai svarbių objektų, kasdien primenančių, kad upė negali netekėti. Visą maršrutą rasite čia.
Gedimino bokštas
Šalia Katedros aikštės esantis Gedimino pilies bokštas – vieta, kur žmonės ėmė jungtis į gyvą grandinę, nusidriekusią nuo Vilniaus iki Talino. Čia veikianti interaktyvi instaliacija leis kiekvienam bent trumpai tapti šio reiškinio dalimi, rašoma pranešime spaudai. Daugiau informacijos čia.
Baltijos kelio dalyvio pėda
Katedros aikštėje galite atsistoti ant Baltijos keliui skirtos grindinio plytelės, kurią sukūrė menininkas Gitenis Umbrasas. Joje įspaustos nežinomo Baltijos kelio dalyvio pėdos, o po ja užkasta atminimo kapsulė su elektroniniu laišku ateinančioms kartoms. Analogiškos plytelės įmontuotos Rygoje ir Taline. Daugiau informacijos čia.
Vardinių plytų skulptūra „Laisvės kelias“
Baltijos kelio simbolis – skulptoriaus Tado Gutausko trispalvė skulptūra „Laisvės kelias“ – sukurta iš daugiau nei 20 tūkst. vardinių plytų. Jos ilgis – 63 m, o aukštis – 3,5 m. Kiekvienoje plytoje, kurios yra trijų Lietuvos vėliavos spalvų, yra įspaustas skulptūrą parėmusio žmogaus vardas ir pavardė. Daugiau informacijos čia.
Ženklai Baltijos kelyje
Siekiant įamžinti 1989 m. įvykusią didžiausią ir svarbiausią akciją „Baltijos kelias“, išreiškusią Baltijos šalių nepriklausomybės atgavimo siekius, 2020 m. pradžioje valstybinės reikšmės magistraliniam keliui A2 Vilnius–Panevėžys (ruožui nuo 9,28 iki 132,55 km) ir keliui A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga (ruožui nuo 4,57 iki 66,09 km) suteiktas „Baltijos kelio“ pavadinimas. Apie čia nusidriekusią žmonių grandinę primena 9 informaciniai ženklai.
Gėlių lėktuvas
Kauno mieste saugomas vienu iš Baltijos kelio simbolių tapęs ir jame dalyvius gėlėmis sveikinęs lėktuvas AN-2. Pasak tądien lėktuvu skridusio Petro Bėtos: „lėktuvui kylant, dėl gėlių krovinio skridusiems neliko vietos ant grindų, todėl gulėjo ant gėlių kilimo“. Baltijos kelyje dalyvavusį lėktuvą AN-2R galima apžiūrėti Lietuvos aviacijos muziejuje. Daugiau informacijos čia.
Baltijos kelio Kryžių slėnis
Šiam slėniui Pasvalyje pradžią davė Baltijos kelio akcija: savo dalyvavimo joje ženklus paliko kelių kitų Lietuvos rajonų atstovai. Slėnis ilgainiui praturtėjo kryžiais, skirtais kraštui reikšmingiems įvykiams atminti. Daugiau informacijos čia.
Baltijos kelio ženklai Ukmergės raj.
Ukmergės rajone iš viso yra 13 Baltijos kelio ženklų, daugiausia – kryžių, kuriuos pastatė gyventojai iš kitų rajonų, dalyvavę šiame istoriniame įvykyje. 12 šių ženklų yra įtraukti į kultūros paveldo registrą, tai – nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektai.
Fotojuostoje įamžintos akimirkos
Kupiškio etnografijos muziejaus fonduose saugomos Baltijos kelio fotografijos. Jas 1989 m. rugpjūčio 23 d. padarė fotografas Juozas Kraujūnas. Jas galima apžiūrėti iš anksto susitarus su muziejaus fondų saugotoja. Daugiau informacijos čia.
Baltijos kelio ąžuolynas
Švenčiant Baltijos kelio 20-metį Panevėžyje pradėtas sodinti ąžuolynas. 2019 m., minint 30-metį, ši graži tradicija buvo tęsiama. Šis parkas pasodintas šalia Baltijos kelio, nusidriekusio per Panevėžį ir sujungusio tris valstybes – Lietuvą, Latviją, Estiją. Daugiau informacijos čia.
Baltijos kelio ąžuolas
Alytuje 2009 m., minint 70-ąsias J. Ribentropo – V. Molotovo pakto, atėmusio Baltijos šalių Nepriklausomybę, ir 20-ąsias Baltijos kelio metines, Birutės g. buvo pasodintas Baltijos kelio ąžuoliukas. Daugiau informacijos čia.
Baltas angelas
2009 m. autorių Rūtos Blaževičiūtės, Audronės Skarbaliūtės-Glinskienės ir Deimantės Kuconytės sukurtas paminklas „Angelas sargas“, skirtas Lietuvos tūkstantmečiui ir Baltijos kelio 20-mečiui atminti. Prie šio paminklo vyksta Baltijos kelio minėjimai. Daugiau informacijos čia.
Radijo imtuvas ir kiti istorinio įvykio reliktai
Biržų pilyje įsikūrusiame krašto muziejuje „Sėla“ yra Atgimimo laikmečiui skirta ekspozicija, kurioje galima pamatyti radijo imtuvą VEF-216. Būtent jo bangomis buvo galima suvaldyti Baltijos kelio dalyvių srautus. Taip pat ekspozicijoje – 1989 m. rugpjūčio 23 d. Baltijos kelyje dalyvavusių biržiečių išsaugota Lietuvos trispalvė vėliavėlė, trijų Pabaltijo tautų vėliavėlės, fotografijos. Muziejaus fonduose saugomas ir atminimo medalis, jubiliejinė moneta, plakatai. Daugiau informacijos čia.
Baltijos kelio angelas
Angelų kalvoje Lietuvos tūkstantmečio proga yra nutūpę keliasdešimt medinių angelų. Jų būryje – ir Baltijos kelio angelas, tiksliau, trys angelai, kviečiantys prisėsti visas tautas ant vienybės suolelio. 2011 m. skulptorių Algimanto Sakalausko ir brolių dvynių iš Latvijos Aigars ir Yvars Rūran sukurtą medinę skulptūrą galima rasti Angelų kalvos pakraštyje, greta Lietuvos vienybės ir Atgimimo angelų. Daugiau informacijos čia.
Paminklas pasienyje su Latvija
2014 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos-Latvijos pasienyje trijų šalių parlamentų pirmininkai iškilmingai atidengė Baltijos keliui skirtą paminklą – meninę kompoziciją „Baltijos kelias, Baltijas ceļš, Balti kett“.
Maršrutas sukurtas pagal projektą „Lankstuko, skirto Baltijos kelio istorijai įamžinti, sukūrimas ir gamyba“. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija.
