Iš Kaišiadorių kilusi Gintautė Grigonytė pasakoja, kad išvykusi gyventi į Angliją ten atrado ne tik savo svajonių darbą, tačiau ir susipažino su savo vyru, su kuriuo šiuo metu kartu vysto verslą. Prieš ketverius metus iš Anglijos grįžę į Lietuvą, jie nusprendė save realizuoti Klaipėdos apskrityje.
Pasiteiravus, kaip kilo mintis keisti profesinį kelią ir pradėti poliruoti mašinas bei jas ruošti dažymui, Gintautė sako ilgą laiką svajojusi apie tokią galimybę, todėl, dar gyvendama Anglijoje, pamačiusi darbo skelbimą nieko nelaukė ir pabandė:
„Šiame darbe darbuojuosi jau šešerius metus, o viskas prasidėjo Anglijoje. Visuomet labai norėjau pabandyti įsidarbinti, tačiau niekada nebuvau nieko panašaus dirbusi, nors visą laiką apie tai labai svajojau. Tačiau netikėtai pasitaikė galimybė – pamačiau įdėtą skelbimą, paskambinau.
Iš pradžių pamanė, kad darbo ieškau ne sau, tačiau patikinau, kad visgi norėčiau pati dirbti. Tuomet mane pakvietė į kelis darbo pokalbius, pasiūlė pabandyti, tad taip viskas ir prasidėjo“, – šypsosi pasakodama Gintautė.
Apie darbą su automobiliais ir jų gražinimu moteris svajojo nuo pat paauglystės. Pašnekovė teigia, kad noras darbuotis šioje srityje kilo spontaniškai, kadangi niekas jos šeimoje nieko panašaus nedaro. Brolis – ūkininkas, o tėvo Gintautė neteko būdama vos kelių dienų:
„Pomėgis mašinoms kilo dar paauglystėje – labai patikdavo žiūrėti laidas, kuriuose tiuninguoja automobilius (juokiasi). Sulaukusi pilnametystės pradėjau dirbti pas brolį ūkyje, ten reikėjo ir prie traktorių pabūti. Užsidirbau pinigėlių, nusipirkau mašiną, o vėliau pradėjau po truputėlį pati prie jos darbuotis: nuo ratų, lempų, gražinimo ir t. t.“
Problemų sprendimas ir kompromisai
Paklausta, kaip prasideda ir atrodo moters darbo diena, Gintautė nusišypso, kad kaip ir dauguma kitų tėvų, ji pirmiausiai atsikelia, pažadina vaikus. Kadangi G. Grigonytės sūnus šiemet pradėjo eiti į pirmą klasę, jis keliauja į mokyklą, o jo 4 metukų sesutė nuvežama į darželį. Tuomet, nuvežę vaikus, jie kartu su vyru vyksta dirbti.
„Kuomet grįžome iš Anglijos, kartu su vyru atsidarėme savo darbo vietą, kurioje nuo 8 iki 17 valandos ir darbuojamės. Poliravimas, automobilių blizginimas yra viena darbo dalis, o jų paruošimas dažymui – kita. Automobilio paruošimas priklauso nuo to, kiek buvo pažeistos jo detalės, kiek yra duobučių.
Jeigu jos yra kelios, pavyzdžiui, ant durelių, tuomet yra šalinamos meniniu lyginimu. Jeigu sutvarkyti tokiu būdu nepavyksta, jos nepasišalina, nes įbrėžimai yra per gilūs, tuomet ruošiamės dirbti kitaip: špakliuojame, gruntuojame ir tada pasiruošiame dažymui“, – paaiškina Gintautė.
Visgi, moteris teigia, kad šiame darbe dažniausiai nepasitaiko sunkumų. Kartais tam tikri iššūkiai kyla tuomet, kai tenka susidurti su nerimu, ar klientas liks patenkintas:
„Nerimas kyla tuomet, kai žmogus pristato savo automobilį poliravimui. Tada imi nerimauti, kadangi nežinai, ar mašina buvo anksčiau dažyta, kiek buvo dėta paviršinio lako. Visuomet yra baimė pernelyg pratrinti automobilio laką, ypatingai per kampus.
Tačiau šis darbas man tuo ir patinka, kuomet po visko atvykęs automobilio savininkas pamato šviežiai nudažytą mašiną ir jo veide pasimato šypsena. Tai atperka visus vargus ir nerimą. Visada gera ir malonu girdėti komplimentus už puikiai atliktą darbą.“
Kartais tenka susitvarkyti ne tik su nerimu, tačiau ir perkalbėti klientus, kurie nori tvarkyti tik vieną automobilio šoną, o visa kita palikti taip, kaip buvę. Tokiais atvejais Gintautė ir jos vyras perspėja klientą, kad spalvų skirtumas gali būti akivaizdžiai pastebimas.
„Kadangi dažniausiai tvarkomi automobiliai nėra nauji, spalvos gali skirtis, todėl visuomet perspėjame, kad tokiu atveju darysime perėjimą, jog spalvos labai nesiskirtų.
Dažniausiai nutinka taip, kad klientas to perėjimo nenori, tačiau atvykęs atsiimti automobilio ir pats pamato spalvinį skirtumą. Tad nors ir yra tokių nesusipratimų, visada stengiamės kuo daugiau kalbėti, aiškintis, kad spalva ir rezultatas būtų gražus, pasisekęs“, – nusišypso G. Grigonytė.
Nuostabos klientų veiduose
Gintautė sako, kad dirbti šį darbą gali visi – tereikia tik noro ir kruopštumo. Prasitarusi, kad neretai, išgirdę apie tokią moters profesiją, aplinkiniai suklūsta, pašnekovė atvirauja, kad kiek anksčiau, kuomet tik pradėjo darbuotis prie automobilių, sulaukdavo ir itin skaudžių replikų:
„Kuomet Anglijoje pradėjau dirbti, būdavo, kad klientai keistai pasižiūri, tačiau Anglija kitokia – ten ir su šypsena priimdavo, ir visuomet pakalbindavo. Lietuvoje yra kiek kitaip. Matau, kad pirmą kartą pamatę klientai nustemba, nesitiki servise sutikti moters, tačiau galima pasidžiaugti, kad dabar tikrai nebėra taip, kaip buvo prieš kokius dvylika metų.
Pradėjusi darbuotis prie automobilių sulaukdavau ir skaudžių komentarų. Teko išgyventi tikrai sunkų etapą, nes aplinkinių nuomonės buvo labai dviprasmiškos.
Dabar vis dar žmonės nustemba, tačiau, kadangi daugėja moterų, dirbančių panašiose srityse, kažkokio didelio įspūdžio tai nebesudaro. Dažnai nustemba tie, kurie niekada nėra susidūrę, tada iš tiesų jų veiduose matosi nuostaba (juokiasi).“
Be to, mašinų poliravimas ir jų rengimas dažymui yra ne vienintelis moters darbas bei pomėgis. Gintautė taip pat dalyvauja ir decibelų drago varžybose, kuriose pasirodo ir varžosi automobilių garso sistemų entuziastai.
„Šiuo metu dirbu ties vienu projektu, kurį labai noriu padaryti ir tikiuosi, kad jį pavyks įgyvendinti po žiemos. Kuomet grįžome gyventi atgal į Lietuvą, grįžome ir prie senų pomėgių – garso aparatūros varžybų. Tad šiuo metu vystau šį projektą, labai noriu išvykti į parodą su gražiu automobiliu, kuris ne tik gražiai atrodytų, tačiau ir garsiai skambėtų“, – sako mašinų poliruotoja.
