Nors autizmo spektro sutrikimas įrašytas į Tarptautinį ligų klasifikacijos katalogą TLK-10 ir turi kodą, tačiau vaikų raidos specialistai ir medikai sutinka – tai nėra liga, kurią būtų galima išgydyti. Šis sutrikimas priskiriamas įvairiapusiams raidos sutrikimams, kuriems būdingi socialinės sąveikos, verbalinio ir neverbalinio bendravimo sunkumai bei riboti, pasikartojantys, stereotipiniai judesiai, interesai, veikla ir sensoriniai jautrumai.
Ar gali padėti vaistai?
Vienas didžiausių mitų, susijusių su autizmu, yra galvojimas, kad autizmo spektro sutrikimą galima gydyti vaistais. Pasak vaikų neurologės, Tel Avivo universiteto Autizmo centro direktorės D. A. Zachor, kad autistiški vaikai lengviau įsilietų į visuomenę, jie lavinami ir ugdomi, o vaistai gali būti skiriami tik gretutinėms ligoms ar sutrikimams gydyti. Remiantis Jessica Di Monaco ir Victoria Newell atliktu tyrimu „Autizmo priėmimo ir psichikos sveikatos patirtis autistiškiems suaugusiems“, iki 70 % autizmo spektro sutrikimą turinčių asmenų patiria arba įtariama, kad jie patiria, psichikos sveikatos sutrikimų, tokių kaip depresija ir nerimas. Tokiais atvejais autistiškiems asmenims gali būti skiriami vaistai, padedantys gydyti psichikos sutrikimus, bet ne autizmą.
Ar autizmas išaugamas?
Nors tiesa, kad autizmo spektro sutrikimas dažniau diagnozuojamas vaikams nei suaugusiesiems, negalima teigti, kad šis sutrikimas išaugamas. Viena iš priežasčių, kodėl autizmas dažniau diagnozuojamas vaikams nei suaugusiesiems, yra neseniai būtent vaikams pradėti taikyti tikslesni autizmo spektro sutrikimo diagnozavimo ir vertinimo metodai. Pagerėjus diagnostikos metodams ir žinioms apie autizmo spektro sutrikimą turinčius asmenis, mokslininkai pastebi, kad kai kuriems suaugusiems asmenims vaikystėje buvo neteisingai diagnozuotas psichikos sutrikimas. Todėl gali atrodyti, kad autizmas yra išaugamas, tačiau tai tik klaidinga diagnozė. Teisingai nustačius autizmą, ši diagnozė išlieka ir suaugus.
Diagnozės panaikinimas
Nors autizmas yra visą gyvenimą trunkantis sutrikimas, tačiau kai kurie tyrimai rodo, kad mažumai vaikų autizmo spektro sutrikimo diagnozė gali būti panaikinta. 2011 m. JAV nacionalinės apklausos duomenų analizė parodė, kad 13 % vaikų, kuriems diagnozuotas autizmas, vyresniame amžiuje ši diagnozė buvo panaikinta. Dažniausia to priežastis – diagnozuotas kitas raidos, mokymosi, emocinės ar psichikos sveikatos sutrikimas, kurio pirminiai požymiai panašūs į autizmo spektro sutrikimo.
Autistiškų asmenų prisitaikymas
Diagnostikos ir statistikos vadove (DSM-5), naudojamame psichikos sveikatos sutrikimams klasifikuoti, nurodoma, kad autizmo spektro sutrikimo simptomai pastebimi anksti ir stebimi visą gyvenimą. Tiesa, kai kurie suaugusieji, pasižymintys aukštu intelekto lygiu, tam tikrose gyvenimo situacijose gali užmaskuoti savo kitoniškumą, gebėdami įvertinti savo skirtumus ir prisitaikyti prie įvairių socialinių situacijų.
Daugelis autistiškų žmonių nuo mažens mokosi maskuoti savo elgesį ir kitoniškumą, o tai ypač būdinga mergaitėms, kurioms diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas. Autistiški asmenys išmoksta, kad norėdami prisitaikyti ir būti priimti bendraamžių, jie turi elgtis ir kalbėti kaip neurotipiški (įprastos neurologinės raidos) asmenys. Tiesa, autistiškų bruožų maskavimas sekina ir fiziškai, ir emociškai, todėl gali sukelti daugybę neigiamų pasekmių, tokių kaip išsekimas, perdegimas, nerimas ir depresija ar neigiamas savęs suvokimas ir žema savigarba.
Tėvų (ne)susitaikymas su diagnoze
Dalis tėvų, sužinojusių vaiko diagnozę, ima kovoti su sutrikimu, tikėdami, kad, įdėjus pastangų, vaikas gali išaugti autizmą. Tiesa, šis mitas gali turėti neigiamų pasekmių ne tik autizmo spektro sutrikimą turinčiam vaikui, bet ir visai šeimai – trukdyti artimiesiems pamatyti ir priimti vaiką kaip nuostabų žmogų, pripažinti jo stipriąsias puses, gebėjimus. Be to, tokia situacija gali lemti, kad autistiškas asmuo visą gyvenimą suvoks save kaip nesėkmingą neurotipinį asmenį, o ne sėkmingą autistą.
Nors autizmo spektro sutrikimą turintys žmonės auga, tobulėja ir mokosi, kaip ir visi kiti, tačiau išlieka autistiški visą gyvenimą, ir to pakeisti neįmanoma. Tiesa, ypatingus žmones priėmus tokius, kokie jie yra – su visais jų gebėjimais ir patiriamais sunkumais – galima prisidėti prie visavertiško, savarankiško ir laimingo „kiek kitokio“ gyvenimo.
Autizmo spektro sutrikimai yra viena plačiausiai tyrinėjamų vaikų psichiatrijos sričių, tačiau Lietuvoje su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais dirbantiems specialistams bei jų šeimoms labai trūksta bendrosios informacijos apie šių sutrikimų ypatumus, kuri galėtų padėti tiksliau parinkti ir taikyti reikiamą gydymo metodiką.
Todėl Altamedica vykdo projektą „SCERTS modelio pritaikymas Lietuvoje“. Projektas finansuojamas Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo lėšomis. Projekto partneriai – Norvegijos Psichoanalizės institutas (https://www.psykoanalyse.no/). Šio projekto tikslas – sveikatos paslaugų netolygumų mažinimas, adaptuojant Lietuvoje nenaudotą metodiką darbui su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais, apmokant specialistus bei išplėstinės šeimos narius.
Straipsnį parengė Altamedica klinikos logoterapeutė Edita Akstinavičienė.
