2018 m. pabaigoje pristatytame filme 12 tėvų pasakoja savo istorijas, kalba apie jiems kylančius iššūkius, kartu su vaikais pasiektas pergales ir nepaprastą tėvo ir vaiko ryšį. Tėčiai filme atsiveria, juokauja, braukia ašaras, dalijasi savo įžvalgomis ir stengiasi padrąsinti kitus tėčius, atsidūrusius panašioje situacijoje.
Prieš 10 metų tėvų įkurta organizacija „Autism Awareness Australia“ inicijuoja įvairias kampanijas, renginius, kuria filmus ir teikia kitokią paramą autizmo sutrikimų turintiems žmonėms ir juos mylinčioms šeimoms. Organizacijos narių nuomone, labai svarbu dalytis patirtimi, nes tai leidžia vieniems iš kitų mokytis, sulaukti supratimo ir padrąsinimo. Organizacijos narių teigimu, su autizmu gali susidurti bet kuri šeima, todėl visiems reikėtų žinoti, kad, sulaukę tinkamos pagalbos, tėvai ir jų vaikai gali susitvarkyti su jiems tenkančiais iššūkiais.
Pataria nebijoti diagnozės ir neprarasti vilties
36 minučių trukmės filme „Tėtis“ apie savo patirtį pasakojantys vyrai – skirtingo amžiaus, užima skirtingą padėtį visuomenėje, bet visus juos sieja tai, kad jie augina autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus.
Tarp filme kalbančių tėvų – buvusi Australijos futbolo žvaigždė, rinkodaros specialistas, radijo laidų vedėjas, ūkininkas, neurochirurgas, valstybės tarnautojas, optometrininkas, vaistininkas, universiteto dėstytojas ir kiti. Visi jie atvirai pasakoja apie savo išgyvenimus ir patirtis, prisimena savo pirmąją reakciją išgirdus gąsdinančią vaiko diagnozę, kalba apie tai, kaip tai paveikė jų santuoką ir šeimos gyvenimą, ko išmokė juos jų autistiški vaikai ir kaip ši patirtis pakeitė juos pačius.
Ūkininkas Gregas Rafferty turi tris sūnus, du vyresnieji jau suaugę ir gyvena savarankiškai. Jauniausiajam Alexui nustatytas 3 lygio autizmo spektro sutrikimas. Tėtis sako, kad niekada nepamirš dienos, kai jo paauglys sūnus Alexas išmoko atidaryti ir uždaryti ūkio vartus. Išmokti sklandžiai atlikti tokį paprastą veiksmą jam prireikė keturių mėnesių, ir šis pasiekimas šeimai buvo didžiulė pergalė.
Alexui nustatytas ne tik autizmas, bet ir raidos sutrikimas, jis taip pat kenčia ir nuo epilepsijos, tad jam reikalinga nuolatinė priežiūra. Kad būtų galima gauti visas reikalingas paslaugas, prieš 13 metų šeima persikėlė į sostinę Sidnėjų. Kadangi ūkis yra šalies vakaruose, Gregas kiekvieną savaitę važiuoja į Sidnėjų ir padeda žmonai ir sūnui. „Mūsų berniukas yra mūsų pasaulis, esame pasiryžę daryti viską, kad Alexas jaustųsi kuo laimingesnis“, – sako vyras.
Gregas, drąsindamas kitus tėvus, juokauja: „Vyrai mėgsta taisyti įvairius daiktus, ypač kai jie reikalingi šeimai, bet autizmas nėra dalykas, kurį būtų lengva sutaisyti. Vis dėlto taikant veiksmingą gydymą galima pasiekti matomą pagerėjimą. Ir netgi jei turite vaiką, kuriam diagnozuotas sunkios formos autizmas, gyvenimas jums suteiks džiaugsmo ir atlygį, kurio niekada nebūtumėt tikėjęsi.“
Garsus futbolininkas Matas Rogersas, keturių vaikų tėtis, sako, kad, augindamas autizmo sutrikimą turintį Maxą, jis tapo paprastesnis ir geresnis. „Išgirdęs sūnaus diagnozę pykau, jaučiausi įskaudintas ir nusivylęs, bet dabar nieko nenorėčiau keisti. Anksčiau maniau, kad gyvenime svarbiausia uždirbti ir gauti, o dabar manau, kad svarbiausia – daryti ir duoti“, – sako Maxo tėtis, įkūręs labdaros fondą, padedantį sunkius autizmo sutrikimus turintiems vaikams.
Kiti filme „Tėtis“ kalbantys tėvai taip pat pripažįsta tapę kantresni, supratingesni, dosnesni, rūpestingesni, išmokę ramiau reaguoti į įvairias netikėtas situacijas, kurios nutinka dėl vaikų elgesio. Be to, jie sako pradėję mažiau teisti kitus, nes supratę, kad kiekvienas žmogus turi savo istoriją ir kiekvienam reikalinga užuojauta ir supratimas.
Filme tėčiai negaili patarimų tėvams, kuriuos gąsdina jų vaikams nustatyta diagnozė. Jie pataria neišsigąsti, klausytis savo nuojautos, kuo anksčiau ieškoti gydymo, kuris labiausiai tiktų vaikui, neužsidaryti ir su kitais dalytis savo jausmais ir išgyvenimais, ieškoti paramos, kalbėtis su savo vaikais, tikėti, kad situacija gerės.
Kitoks nereiškia prastesnis
Trijų vaikų tėtis, rinkodaros specialistas Richardas Peake sako, kad jo jauniausiam sūnui Liamui autizmas diagnozuotas gana anksti, o prognozės nežadėjo nieko gero. Richardas džiaugiasi, kad didžiausius sunkumus pavyko įveikti: „Po daug metų trukusios terapijos ir nuolat sulaukiant šeimos, draugų ir bendruomenės palaikymo mūsų sūnus tapo stiprus ir darosi vis savarankiškesnis, jis yra aistringas kompiuterinių žaidimų žaidėjas ir puikiai groja pianinu. Mes didžiuojamės tuo, ką jis pasiekė.“
Prof. Brianas Owleris prisistato esantis pediatras, neurochirurgas ir autisto tėtis. „Esu medikas, todėl visada pasisakau už visuomenės sveikatos priežiūros sistemos veiksmingumą ir ankstyvą pagalbą vaikams. Turiu sūnų, kuriam nustatytas autizmo sutrikimas, todėl pradėjau bendradarbiauti su organizacija „Autism Awareness Australia“, nes noriu, kad tokių vaikų ir jų šeimų gyvenimas gerėtų“, – filme kalba gydytojas.
Programinės įrangos kūrėjas ir valstybės tarnautojas Chrisas Doherty didžiuodamasis sako esantis dukters Sophie ir sūnaus Alexo, turinčio autizmo sutrikimą, tėtis. Chrisas pasakoja, kad sūnaus diagnozė pakeitė jo gyvenimą. „Tapau atsakingesnis ir rūpestingesnis. Noriu teikti realią pagalbą šeimoms, auginančioms tokius vaikus“, – sako vyras ir prisipažįsta neseniai žengęs žingsnį savo svajonės link – baigė psichologijos studijas.
Ianas Rogersonas, medijų specialistas, pasakoja, kad jo sūnus Jackas dar buvo bamblys, kai tėvams pranešė autizmo spektro sutrikimų diagnozę. Sūnus beveik nekalbėjo, buvo hiperaktyvus, nemokėjo reikšti jausmų. „Mudu su žmona Nicole supratome, kad turim daryti viską, kad mūsų sūnus būtų laimingas, kiek tai įmanoma esant tokios būklės. Sužinoję Jacko diagnozę mes visiškai pakeitėme savo gyvenimo būdą – Nicole yra organizacijos „Autism Awareness Australia“ vadovė, ir mes kartu stengiamės padėti autizmo sutrikimų turintiems vaikams ir jų šeimoms.“
Docentas, rašytojas ir muzikas Michaelis Whelanas sako, kad jo sūnaus Connoras paskatino jį imtis šviesti visuomenę pasitelkus meną. Michaelis išleido knygą „Kita šalis: tėvo kelionė su autizmu“ („The Other Country: A Father’s Journey with Autism“), parašė scenarijų šviečiamajam filmui apie autizmą mokykloms „Ką jūs darote?“ („What are you doing?“), 2014 metais sukūrė mokymo programą, skirtą baigusiems mokyklą autizmo spektro sutrikimą turintiems jaunuoliams, padedančią ugdyti žaidimų kūrimo, animacijos ir muzikos technologijų įgūdžius. Šiuo metu Michaelis dirba Kvynslando technologijos universiteto Kūrybinių industrijų fakultete ir toliau tęsia tyrimus, kaip lavinti autizmo spektro sutrikimų turinčius jaunuolius. „Man svarbiausia – visuomenės švietimas ir autistiškų vaikų, tokių kaip mano sūnus, lavinimas. Tai ir stengiuosi daryti“, – sako docentas.
Nickas Orsatti, valdantis garso ir vaizdo sistemų verslą, pasakoja, kad abiem jo vaikams – sūnui Marcello ir dukrai Luciai – diagnozuotas sunkus autizmo spektro sutrikimas. „Jie abu beveik nekalba, bet abu yra labai mieli, – sako Nickas. – Mūsų šeima gyvena su šūkiu „Kitoks nereiškia prastesnis“. Manau, labai svarbu skleisti žinią visuomenei apie sunkumus, su kuriais susiduria raidos sutrikimų turintys žmonės.“
Drąsina tėčius kalbėti apie jausmus
Rajas Shashi augina autistišką dukrą. Jis su žmona ir dukra Raahi 2016 metais į Australiją persikėlė gyventi iš Indijos. Jis sako, kad vaiko diagnozė nėra pasaulio pabaiga, ir teigia, kad visuomenė turėtų daugiau žinoti apie autizmo spektro sutrikimus, todėl jis noriai su kitais dalijasi savo patirtimi.
Nekilnojamojo turto agentas Alexas James-Elliott, Tajaus tėtis, prisipažįsta į šį projektą įsitraukęs, nes mano, kad vyrų psichinė sveikata yra labai svarbi. Jis sako, kad autistišką vaiką auginančiam tėčiui natūralu pasijusti vienišam ir sutrikusiam, bet būtina žiūrėti į priekį ir tikėtis, kad viskas pagerės. „Nustokit galvoti, koks aš nelaimingas! Keiskit mąstyseną, klauskit savęs: kaip užkopsiu į šitą kalną? Žingsnis kaire, žingsnis dešine – ir pirmyn!“ – sako Alexas, drąsindamas kitus.
Vaistininko Moniro Elhage sūnui Maxui autizmas buvo diagnozuotas, kai jis buvo vos dvejų. Berniukas lanko darželį su visais vaikais, bet yra specialiojoje grupėje, nes turi raidos ir kalbos sutrikimą. Jis sako labai apsidžiaugęs gavęs pasiūlymą filmuotis: „Kai man pasiūlė filmuotis, su džiaugsmu sutikau, nes noriu atkreipti dėmesį, koks svarbus tėvo vaidmuo šeimoje auginant vaikus. Noriu, kad tėvai suprastų, kaip svarbu palaikyti šeimos energiją ir įžvelgti pozityvių dalykų auginant autistišką vaiką.“
„Esu laimingas turėdamas galimybę prisidėti prie filmo „Tėtis“, – sako optometrininkas, dviejų sūnų tėtis Lai Huynh. Autizmas jo sūnui Lachlanui diagnozuotas, kai jis buvo trejų, vos gimus jo jaunesniam broliui Connorui. Tokiu metu išgirsta sūnaus diagnozė šeimai tapo dideliu iššūkiu. „Vyrai vengia kalbėti apie jausmus ir sunkumus, su kuriais susiduria, todėl tikiuosi, kad šis filmas padės jiems būti atviresniems ir išdrįsti kalbėti“, – įsitikinęs tėtis.
Straipsnio autorė: Sigita Inčiūrienė
Claudas Monet
Vincentas van Gogas
Pablo Picasso
