Iš Aukštaitijos kilusi Ragauskų šeima – Oksana ir Paulius sau išsikėlė mažų mažiausiai pašėlusį tikslą – nukeliauti į pasaulio kraštą. O, ką turi omenyje, sakydami, kad keliauja į „pasaulio kraštą“ šeima sutiko pasidalinti ir su tv3.lt naujienų portalo skaitytojais.
Kartu su Oksana ir Pauliumi keliauja ir dvi dukros – penkiametė Lėja ir vienerių metukų Urtė. Tokia kelionė, be aiškios paskutinės stotelės šeimai yra pirmoji, į kurią ilgam laikui išsiruošė visi keturiese.
„Su šeima iki pandemijos keliavome labai dažnai, atėjus 2019 kiek pristabdėme keliones į užsienį, bet tikrai nemažai judėjome Lietuvoje. Taigi, ši mūsų kelionė yra pirma po ilgo laiko ir tai tarsi gaivus gūsis kasdienybėje“, – teigia Oksana.
Mintis, leistis į kelionę kilo visai spontaniškai. Oksana juokiasi, kad kilus bendrai idėjai su vyru, jeigu ji pasirodo šauni – nieko nelaukia ir puola kibti į planavimo darbus. Be to, čia galima sudėti ir bendras šeimos jėgas, kadangi Paulius, kaip teigia Oksana, yra tikras nutrūktgalvis, organizuojantis pigių automobilių ralį bei šiuo metu dirbantis ties įvairiais projektais.
Tačiau jam ne kiek nenusileidžia ir žmona. Oksana yra dizainerė, grafikė, o kaip teigia pati, kūrybiškoji šeimos pusė. Moteriai teko galimybė kurti visiems Lietuvos sportininkams reprezentacinę aprangą, su kuria jie keliavo į 2021 metų Tokijuje vykusias Olimpines žaidynes.
„Taip nutiko ir šiuo atveju – kadangi abiem patinka kelionės ir norime pamatyti kuo daugiau, supratome, kad geresnio meto nei dabar nebus. Juk vaikai maži, mokykla dar toli, tai susiradome tinkamą automobilį, minimaliai jį įsirengėme, susirinkome šmutkes, suradome pagrindinį iniciatyvos rėmėją ir per 2-3 mėnesius susiruošę išvažiavome“, – pasakoja apie įgyvendintą šeimos bendrą idėją pašnekovė.
Planavo pamatyti Dakaro ralį
Šiuo metu šeima yra įpusėjusi savo kelionę bei nukeliavę daugiau nei 15 tūkstančių kilometrų, tad dabar yra Irane, į kurį patekti buvo gana sudėtinga. Būdami Armėnijoje Ragauskai keletą dienų laukė vizų, kurios suteiks galimybę keliauti toliau, į Iraną:
„Laukę vizų į Iraną, gavome pranešimą, kad likus mėnesiui iki jo mūsų prašymas yra atmestas. Sužinojome, kad galimybė jas gauti bus tik per Irano turizmo agentūrą. Niekas mums tokios informacijos nebuvo pasakęs, tad mėnesį sugaišome veltui. Turizmo agentūra, po to, kai vizas atmetė ambasada, mums jas padarė už 20 eurų su visais reikiamais dokumentais.
Kaip patekti į Iraną nėra daug informacijos internete, todėl teko paplušėti, manėme, kad bus labai sudėtinga ir net neįmanoma, tačiau sumokėję 350 eurų sumą gavome laikiną importą, kurį labai noriai padėjo sutvarkyti vietiniai. Su juo Irane galėsime būti tris mėnesius, o, kad galėtume čia būti visai legaliai, pasidarėme dar ir Irano valstybinius numerius.“
Šeima pravažiavo ir Lenkiją, Slovakiją, Vengriją, Rumuniją, Bulgariją, Turkiją, Gruziją, Armėniją, tad dabar jau daugiau nei savaitę laiką leidžia Irane. Oksana juokiasi, kad kuro kainos čia juokingos, nes pravažiavę apie tris tūkstančius kilometrų, už kurą sumokėjo nei daug, nei mažai – vos 5 eurus, kadangi tiek dyzelis, tiek dujos Irane kainuoja centus.
„Vien tūkstantį kilometrų pravažiavome tam, kad susitvarkytume laikinus valstybinius numerius. Visgi, mūsų pirminis planas buvo pamatyti savo akimis Dakaro ralį, tačiau pandemija pakišo koją ir mums ten nukeliauti nepavyko. Dar buvo planas keltis į Kipro salą, tada į Izraelį, bet šis planas taip pat neišdegė dėl sienų užsidarymo. Nėra konkretaus kiekio šalių, kurias turime pamatyti, šiuo metu esame jau dešimtoje aplankomoje šalyje ir vykdome planą „C“. Koks jis bus – galima pamatyti mūsų socialinių tinklų paskyrose arba žiūrėti mūsų dokumentuojamus kelionės vaizdus „Į pasaulio kraštą“, – šypsosi O. Ragauskienė.
Pasiteiravus, kas šeimos akimis yra „pasaulio kraštas“, Oksana nusijuokia, kad tai būtent tokios vietos pasaulyje, kur nesutiksi daug kitų turistų ar net tų pačių vietinių gyventojų:
„Tai žmogaus nepaliesti gamtos kraštovaizdžiai. Iš kitos pusės – tos pačios vietos, kur gyvenimas yra sulėtėjęs ar net sustojęs. Radome daug vietų, pavyzdžiui, kur net nėra vandentiekio ir žmonės vandenį priversti neštis namo su kibirais. Mums „pasaulio kraštai“ tai ir yra.“
Nuolat kintantys reikalavimai
Vienas nemaloniausių sunkumų, su kuriais tenka susidurti kelionės metu, pasak moters, yra nuolat besikeičiantys skirtingi šalių pandemijos valdymo reikalavimai.
„Būdami Turkijos-Gruzijos pasienyje sužinojome, kad iš mūsų reikalaus PGR testų, tai teko grįžti ir juos darytis. Toks pakeitimas buvo paskelbtas likus kelioms valandoms prieš mums atvažiuojant prie sienos. Taip pat sunkumą keliauti kelia „užsidarinėjančios“ valstybės, jau į dvi nepapuolėme dėl to, kad prieš pat nosį užsidaro sienos turistams...“, – atsidūsta pašnekovė.
Be nuolat besikeičiančios pandemijos situacijos, pasak Oksanos, vienas iš sunkumų – gebėjimas atrasti laiko sau, pabūti vieniems nuo kitų. Tačiau tokiai problemai ieškoma sprendimų: „Bandome išrasti vaikščiojimą, keliavimą atskirai, duoti laiko vieniems nuo kitų pailsėti (juokiasi).“
Kaip ir kiekvienoje kelionėje, taip pat neapsieinama ir be tam tikrų kultūrinių barjerų, kuriuos reikia išmanyti ir stengtis prie jų prisitaikyti, nes visgi – keliautojas jam nepažįstamoje šalyje yra svečias.
„Kartais sudėtinga prisitaikyti prie tam tikrų šalių kultūros, vairavimo ir panašiai. Turime labai greitai adaptuotis prie kiekvienos šalies taisyklių, kalbos subtilybių. Taip pat dėl ne itin greito interneto kartais kyla sunkumas persiųsti didelio formato įrašus mūsų vaizdo medžiagą montuotojams“, – sako Oksana Ragauskienė.
Visgi, anot moters, kelionę stebintiems asmenims gali pasirodyti, kad tokia kelionė šeimai lengva ir paprasta, tačiau tuo pačiu, kaip teigia Oksana, nereikia ir tikėti komentatorių nuomonę, kurie situaciją padaro atvirkščiai – labai sudėtinga.
„Iš žmonių komentarų supratome, kad jiems sudėtinga nukeliauti su vaikais iki Lietuvos pajūrio... Mes suradome savo mini rutiną – ryte atsikėlę pusryčiaujame, žaidžiame, būname gryname ore, tuomet jei reikia nuvažiuoti ilgesnį atstumą, mes bandome per pietų miegą tai padaryti (šypsosi). Labai padeda trumpi sustojimai, užpilami grikiai ir trapučiai, vaikai užvalgo, pailsi ir dar valandėlę galime važiuoti. Šiuo metu mūsų keliavimo skaičiuoklė rodo, kad per dieną vidutiniškai nuvažiuojame 24 kilometrus, o tai neatrodo labai daug“, – juokiasi moteris ir dalinasi patarimu, kaip rasti kompromisą keliauti su vaikais.
Oksana priduria, kad besikeičiant šalių klimatui iššūkiu tampa apranga, nes tiek šiltas, tiek šaltas oras reikalauja skirtingo garderobo. „Kartais būna sunku adaptuotis. Turiu visų keturių metų laikų drabužių vaikams, kuriuos nuo išvažiavimo pradžios visus jau buvome dėvėję“, – juokiasi.
Nepaisant sunkumų, juos visus atperka šeimos kelionės tikslas, kuris skirtas ne tik užmegzti ryšius užsienio valstybėse, tačiau ir įrodyti kitiems, kad su vaikais galima keliauti net ir į tolimiausius kraštus automobiliu.
„Taip pat norime paskatinti žmones pradėti veikti, sekti savo svajonių link, nebijoti iškilusių sunkumų ir nežinomybės“, – teigia Oksana Ragauskienė.
Sekti ir stebėti šeimos kelionę galite Oksanos ir Pauliaus „Instagram“ profiliuose. O kur, realiu metu šeima yra apsistojusi ir kur toliau keliaus, galite pamatyti čia: https://bit.ly/ratrace-trip.
