Pasak specialisto, genėjimas svarbus tiek jauniems, tiek seniems medžiams: jauni medeliai genint tampa stipresni, suformuojama norima jo forma, o senus medžius genint galima atnaujinti, paskatinti vėl duoti kokybišką derlių, rašoma pranešime spaudai.
„Genimi visų rūšių vaismedžiai. To nedarant formuosis per tankus vainikas, šakos gali augti netaisyklingai ir pasitaikius didesniam vėjui ar nuo vaisių kiekio lūžti. Negenint greičiau įsimeta įvairios ligos, susmulkėja vaisiai.
Vaismedžių negenėti nėra visiškai jokių pliusų. Išskyrus tai, kad nereikia dirbti“, – smagiai pasakojo jis. Kas labai nenori genėti, turėtų rinktis koloninius – vertikaliai šakas auginančius vaismedžius – jų genėti praktiškai nereikia (išskyrus kartas nuo karto patrumpinti viršūnę, jei norisi, kad medis liktų žemaūgis).
Nors kai kurie sodininkai medelius genėti pradeda jau sausį ir vasarį, žinovas to daryti nerekomenduoja – esant šalčiui, žaizdos ne gyja, o tiesiog džiūsta, todėl apmiršta didesnis, nei galėtų, likusios šakos plotas.
Ankstyvą pavasarį pradėti genėti reikėtų nuo šalčiui atsparių veislių, pavyzdžiui, lietuviškos obelų veislės „Auksis“ ar estiškos „Telisare“, o, pavyzdžiui, šalčiui jautrias obelų veisles, tokias kaip „Eliza“ ar „Gala“, visas kriaušes, daugelį kaulavaisių geriausiai palikti antrai kovo pusei ar netgi balandžiui.
Taip pat kuo anksčiau genėti reikėtų mažo augumo rūšis bei veisles, o tas, kurios auga ypač stipriai, galima genėti ir vėliau. „Tarkime, ypač augios yra slyvos ir abrikosai“, – įterpė pašnekovas.
Pagrindinės genėjimo taisyklės
Genėjimo darbams reikėtų pasirinkti sausą dieną – esant didelei drėgmei lengviau plinta grybinės ligos. Beje, kaulavaisius galima genėti ne tik pavasarį, bet ir vasarą nuėmus derlių, bet šį darbą reikėtų baigti vėliausiai iki rugpjūčio vidurio.
Medžiams genėti reikalingi keli įrankiai – sekatorius, genėtuvas (sekatorius su ilgomis rankenomis arba reguliuojamo ilgio lazda, skirtas pasiekti aukščiau esančias šakas), pjūklelis arba pjūklas – priklausomai nuo to, kokio medžiai amžiaus.
Renkantis sekatorių bei genėtuvą sodininkas nerekomenduoja pirkti pigiausių – jie greitai atsiveržia ir netgi sulūžta, jais tampa nepatogu dirbti, be to naudojant tokius įrankius, žalojamas ir pats augalas.
„Geriau šiek tiek daugiau investuoti, bet turėti kokybišką gaminį. Yra tokių, kurių sulaužyti praktiškai iš viso neįmanoma – svarbu nepamesti“, – šyptelėjo K. Malinauskas.
Tuo tarpu pirkti labai brangaus pjūklelio ar pjūklo nebūtina – jų pagaląsti neišeina, tad vienaip ar kitaip, juos vis tiek teks gana dažnai keisti.
„Rekomenduoju rinktis sulankstomą pjūklelį ar pjūklą – kadangi genint medžius tenka palaipioti, tokie patogesni – galima įsidėti į kišenę ar pasikabinti ant diržo“, – patarė sodo ekspertas. Didesniam sodui rankinio pjūklelio ar pjūklo gali neužtekti – teks pirkti akumuliatorinį ar netgi benzininį.
Būtina turėti dezinfekavimo priemonių – pagal taisykles, įrankiai turėtų būti dezinfekuojami po kiekvieno medžio, ypač, jei buvo genimas ligotas augalas. Ypač lengvai per įrankius plinta grybinės ligos.
„Jeigu neturiu galimybės dezinfekuoti įrankius po kiekvieno nugenėto medžio, būtinai tai padarau bent jau darbo dienos pabaigoje“, – sakė vyras.
Tinkamiausios priemonės – bent 70 proc. stiprumo spiritas (silpnesnis neišnaikina grybelio sporų) ir flanelinė šluostė. Pasak žinovo, daug pas ką nuo pandemijos laikų yra užsilikę dezinfekavimo skysčio – jis irgi iš dalies tinkamas dezinfekuoti įrankius. Taip pat įrankius galima dezinfekuoti ugnimi – apdeginant žiebtuvėliu jų geležtes.
Reikėtų turėti ir sodo tepalo žaizdoms užtepti – jo yra įvairių rūšių – skirtingų gamintojų, konsistencijos, su įvairiais papildomais komponentais. Pats K. Malinauskas dažniausiai naudoja purškiamą sodo tepalą.
Pirmiausiai reikėtų pašalinti sausas, ligotas, apgraužtas gyvūnų augalo šakas. „Nesvarbu, kokio amžiaus medis – apsižiūrime ar nėra mirusių segmentų ir juos pašaliname pirmiausiai. Jaunas šakeles galima trumpinti iki artimiausio sveiko pumpuro, vyresnes – iki sveikos šoninės šakos“, – paaiškino augalų asas.
Jaunų medžių genėjimas
Ką tik nusipirktą medelį, kuris dar neturi šakų, bet yra bent 1-1,2 m aukščio, reikėtų prieš sodinant ar iškart pasodinus patrumpinti – tai paskatins šoninių šakų augimą.
„Daug kirpti nereikia – užtenka pašalinti viršūnėlę su keletu pumpurų“, – patarė medelyno savininkas. Jeigu medelis turi vieną ar dvi šakeles, jas reikia pašalinti ir vainikėlį formuoti iš naujo. Šakelių nereikia šalinti, jeigu jų yra trys ar daugiau ir jos išsidėsčiusios skirtingomis kryptimis, nes tai bus vainiko pirmos eilės šakos.
Jauniems medeliams labai svarbu pašalinti arba ištiesinti šakas, nuo kamieno augančias smailiu kampu. Geriausia, kai tarp šakos ir kamieno yra status kampas – tokios geriausiai atlaiko vėjus ir didelį vaisių svorį (tai mažiau aktualu tik kaulavaisiams).
„Jei tarpelis tarp šakos ir kamieno – siaurutis, beveik garantuota, kad šaka anksčiau arba vėliau luš“, – patikino K. Malinauskas.
Jaunesnių medelių per stačiai augančias šakas galima pririšti virvelėmis ir pritvirtinti prie kamieno ar kuolelių, kad šios šakos būtų tempiamos žemyn (tačiau rudenį virveles būtina nuimti, kad šakelių ir kamieno „nepasmaugtų“). Jei medelis vyresnis ir stačiai užaugusios šakos ištiesinti jau nėra kaip, o visos šakos pjauti gaila, reikėtų ją bent jau gerokai patrumpinti, kad derliaus būtų mažiau ir jį būtų lengviau išlaikyti.
Taip pat šalinamos augančios į vainiko vidų, besitrinančios viena į kitą šakos, jei yra dvi lygiagrečiai viena virš kitos augančios šakos – viena jų taip pat šalinama: geriausia, kai vainikas plečiasi vienodai į visas puses.
Taip pat reikėtų šalinti visas perteklines šakas – kai nors jos auga ir gera kryptimi, jų yra tiesiog per daug. „Geras medis yra retas medis“, – įsitikinęs mokslų daktaras.
Jei medis senas ir apleistas, pirmiausiai taip pat reikėtų išgenėti sausas, ligotas šakas, vėliau pasirinkti vieną ar dvi stambiausias ir aukščiausias ir jas išpjauti. Po metų galima bus išpjauti dar vieną ar dvi šakas.
„Seno medžio nereikėtų gailėti, tačiau genėti reikėtų palaipsniui per keletą metus“, – siūlo specialistas.
Genint šakas svarbu pjauti taip, kad žaizda būtų kuo mažesnė, ir turėtų nuolydį – kad žaizdos vietoje nesikauptų vanduo. Genint sėklavaisius (obelis, kriaušes) užtenka palikti visai nediduką šalinamos šakos gabaliuką, tuo tarpu genint kaulavaisius (slyvas, vyšnias, trešnes, abrikosus) paliekamas stuobrelis turėtų būti ilgesnis.
„Kaulavaisiai – lepesni ir jautresni ligoms. Nupjovus per arti gali sunktis sakai – tai augalą labai sekina. Be to, tiek kalbant apie sėklavaisius, tiek apie kaulavaisius, nupjovus per arti gali pradėti kauptis vanduo, kamienas – irti ir formuotis uoksai“, – perspėjo sodininkystės žinovas.
Tiek nuo jaunų, tiek nuo vyresnių medžių jis taip pat patarė vos pamačius pašalinti vilkūgius – vertikaliai augančias jaunas šakeles. „Jie yra beverčiai, derliaus neduos, o tik alins medį“, – įspėjo K. Malinauskas. Reikėtų bent keletą kartų per metus apeiti sodą ir užsidėjus pirštines vilkūgius nuo šakų nubraukti, kol jie dar – vos kelių centimetrų ilgio.
Beje, pasak specialisto, šiuo metu yra geriausias laikas ne tik genėti medelius, bet ir pašalinti tuos, kurių auginti nebesinori, pavyzdžiui, kurių vaisių skonis netenkina.
„Kai kas turi senų medžių neskaniais vaisiais, tačiau jų gaili, nors jokios naudos šie medžiai neduoda, o dar ir papildomai kasmet reikia tuos vaisius surinkti ir utilizuoti. Geriau tokio medžio vietoje pasodinti jauną, kurio vaisiais jau po keletos metų bus galima mėgautis“, – svarstė pašnekovas.
Įsigyti įvairių augalų ir daugiau sužinoti apie jų priežiūrą sodo ir daržo entuziastus kviečia jau kitą mėnesį vyksianti Didžioji sodinukų mugė. Ji rengiama balandžio 5 d. prie Šiaulių „Akropolio“, balandžio 12 d. – prie Klaipėdos „Akropolio“ ir balandžio 27 d. – prie Vilniaus „Akropolio“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
