Ieva Gerulaitytė (26) dienomis dirba darželio auklėtoja ir kaip vijurkas sukasi tarp mažamečių vaikų. O štai po to mergina visą savo laisvą laiką stengiasi skirti kūrybai: tapymui bei piešimui. Tiesa, jau visai netrukus Ieva planuoja pradėti vesti tapybos užsiėmimus ir 5-10 metų vaikams.
Ieva, kada piešimas atsirado jūsų gyvenime – ar šio pomėgio neatsisakėte ir paauglystėje?
Piešimas mano gyvenime atsirado dar vaikystėje, paauglystėje jį šiek tiek buvau apleidusi, piešiau tik mokykloje per pamokas. Tada prie piešimo intensyviai grįžau, sulaukusi 23 metų, tiesiog labai norėjau nutapyti sau paveikslą, tad draugė gimimo dienos proga man padovanojo molbertą ir drobę. Taip viskas prasidėjo ir trunka iki šiol. (šypteli)
„Facebook“ erdvėje galima rasti gausybę jūsų kurtų paveikslų. Tiesa, nemažai jų piešti tiesiai ant drabužių, kaip kilo idėja transformuoti savo kūrinius būtent tokiu pavidalu?
Pamenu, kad turėjau paprastą džinsinį švarką, atrodė toks nuobodus, toks kaip visi, norėjau sau kažko išskirtinio... Taip gimė pirmasis mano drabužis. Žinoma, buvo labai sunku, nes nežinojau nuo ko pradėti, kaip pasiekti norimą rezultatą, bet labai džiaugiausi dėl savo rezultato, o tai juk ir svarbiausia.
Kuo piešimas ant drabužių skiriasi, pavyzdžiui, nuo piešimo ant drobės?
Tapyba ant drabužių skiriasi tiek dažais, tiek sudėtingumu, ant medžiagos (medvilnės, odos). Sudėtingiau yra išgauti norimą rezultatą, atvaizdą, paveikslą. Dažai taip pat yra kitokie, tokie kaip tekstiliniai, tada išsiskiria dar keletas rūšių, kaip tamsiai tekstilei, šviesiai tekstilei ir odai.
Tapyti ant drobės man yra lengviau – kietas paviršius, ne taip greitai džiūsta ir dažai skirti tapybai ant drobės, visada galima pakoreguoti detales, lengviau ir paprasčiau gaunasi norimas rezultatas. (šypteli)
Tikriausiai sutiksite, kad išreklamuoti savo kūrinius internete nėra jau tokia paprasta užduotis. Ar pirkėjų dėmesio susilaukėte ganėtinai greitai?
Sutinku, nėra viskas taip paprasta, kaip galbūt daugelis įsivaizduoja – viskas vyko palaipsniui. Šiuo metu pirkėjų daugėja, būna momentų, kad reikia ir ilgiau palaukti.
Pagalvojus apie paveikslus ant drabužių, dažniausiai prieš akis iškyla džinsinis švarkas. Ko ant tokių švarkų dažniausiai trokšta jūsų pirkėjai?
Dažniausiai žmonės ir nori kažko ant senai pabodusio džinsinio švarko. Kiekvienas žmogus nori kažko išskirtinio, ji patį atspindinčio vaizdo, kažko kas jam turėtų reikšmę. Mano pirkėjai ir vyrai ir moterys, bei mamos su vaikais, kurie perka ne tik sau, bet kaip ir dovana artimam žmogui.
Svarstau, jog ateityje būtų labai įdomu įgyvendinti tokią idėją, programą, kad savo senus, nuobodžius drabužius neišmesti lauk, o prikelti juos naujam gyvenimui, juos išpiešiant, tuo pačiu gautųsi tausojanti gamtą, aplinką akcija.
Kiek maždaug laiko skiriate vienam savo kūriniui įgyvendinti?
Sunku atsakyti, nes tai priklauso nuo paveikslo dydžio, sudėtingumo, kokia medžiaga. Ant odos viskas vyksta greičiau, kadangi dažai ant jos išdžiūsta greičiau.
Medvilnė ilgiau džiūsta, reikia daugiau sluoksnių dažų, beje po to reikia drabužį išlyginti, kad dažai galutinai užsifiksuotu ant medžiagos. Apibendrinant, vieną kūrinį per porą dienų galima padaryti.
Neretai, trokštant įgyvendinti savo svajones, susiduriame su kitų replikomis. Ar sulaukiate palaikymo iš kitų?
Sulaukiu labai daug palaikymo, už kurį esu labai dėkinga, dėl ko labai džiaugiuosi. Artimieji yra didžiausi mano fanai!
Žinoma, sulaukiu daug pagyrų ir palaikymo iš svetimų žmonių socialiniuose tinkluose. Labai geras jausmas, kai žmonės įvertina tavo darbą. Didžiausias malonumas, kai matai šypsenas žmonių veiduose, geras emocijas, kurias suteikia mano darbai.
Ieva, jeigu reiktų išsirinkti vieną išpieštą drabužį būtent sau, ką ant jo nupieštumėte?
Greičiausiai rinkčiausi labiausiai mane atspindintį vaizdinį – liūtą. (šypteli)
