Ralfis įdėmiai klauso šeimininko komandų. Tačiau dar ne taip seniai šis, dabar guvus ir pilnas energijos, šuo turėjo daug vargų. Į sieną jis nežiūrėjo, tačiau gydytojai niekaip negalėjo rasti būdų padėti šuniui.
„Tai buvo kaip sunkios nepagydomos ligos, kurios tęsėsi viena per kitą ir buvo padėtis be išeities. Šuo viduriuoja, šuo laksto naktim į tualetą, į lauką, šuo cypia, temperatūra“, - TV3 pasakojo Ralfio šeiminkas Mindaugas Sėjūnas.
Duodi vaistų, nuo jų šuniui šalutinis poveikis. Vaistus stabdai - vėl viskas iš naujo. Ir taip trejus metus. Kaip susijusi šunų depresija ir šios ligos? Ogi taip šis šuo reagavo į dresūrą, bendravimą su juo.
Depresija – vienareikšmiškai žmonių liga? Mokslininkė, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro biomokslų instituto docentė biologė Grita Skujienė nesutinka.
„Jeigu žmogų mes sterilizuotumėm iš meilės, uždarytumėm kažkokiam aptvare, kuris netinkamas žmogui, jeigu jį išvestumėm ir jisai galėtų susitikti su kitais žmonėmis geriausiu atveju po vieną valandą ryte, per pietus ir po pietų, aš nežinau, ar tas žmogus nesusirgtų depresija“, - TV3 sakė G. Skujienė.
Tad, pasak mokslininkės, šunims, žinduoliams, depresija nėra svetima vien jau pažvelgus į jų laikymo sąlygas.
Išsamiau - TV3 reportaže.
