„Atsitiko mūsų sūnui trauma – krisdamas išsimušė 2 priekinius dantis. Kaip vėliau pasidomėjau – 9-erių vaikui tai nėra reta trauma, su kuria klinikos nesusiduria kasdienybėje.
Kadangi, mano žiniomis, yra tik 2 budinčios klinikos Lietuvoje, kuriose budi odontologijos skyriaus chirurgai, paskambinau į Žalgirio kliniką Vilniuje ir papasakojau visą situaciją, o tuomet skubiai išvykome ten“, – istoriją pradeda Toma.
„Buvo labai skaudu ten sėdėti“
Pasak moters, darbuotojų reakcija nuvykus į klinikas buvo labai keista: jie nieko nepaaiškino, nieko neklausinėjo – tiesiog supildė dokumentus ir pasodino vaiką į kėdę.
Kadangi T. Razmislavičiūtės-Juodės sūnus yra autistas, jam viską reikia paaiškinti, kas bus daroma, o gydytojas nieko nepaaiškino net Tomai. Vaikui pasakė, kad jis atsisėstų, išsižiotų ir jam suleis vaistus.
„Faktas, kad vaikas išsigando ir tada buvo pasiūlyta nieko nedaryti, nebandyti gydyti ir gyventi be priekinių dantų, kol vaikui sueis 18 metų, o tada statyti implantus.
Tačiau buvau pasidomėjusi, kad dantys gali ataugti, kol nervas dar gyvas. Mes dar turėjome vieną iš iškritusių dantukų, todėl jį tikrai galėjo priauginti, o dėl antrojo dantuko būtume kažką sugalvoję“, – aiškina pašnekovė.
Galiausiai moteris išsikovojo gydymą, tačiau gydytojas prieš operaciją įspėjo, kad vaikas negalės kurį laiką valgyti kieto maisto, skaudės ir taip pat reikės tris savaites vaikščioti su metaliniu įtvaru, kuris prilaikys įstatytą dantį.
T. Razmislavičiūtei-Juodei šis įspėjimas nepasirodė baisus, todėl su operacija sutiko ir sūnus buvo paguldytas į palatą, kurioje jie laukė pusantros valandos nežinioje. Niekas nesakė, kas bus toliau. Toma su vyru ir sūnumi nebesulaukusi atsakymų pradėjo rinktis daiktus ir planuoti vizitą Kauno klinikoje, nes laikas šioje situacijoje yra labai svarbus. Įsodinimą reikia padaryti, kol nervas dar gyvas.
„Pasakiau slaugytojai, kad mes išvažiuojame, o ji atsakė, jog praneštume gydytojui. Galiausiai gydytojas atsirado, todėl nenorėdami gaišti laiko pasilikome ten. Sūnui buvo pradėta operacija ir už durų mes girdėjome, kaip gydytojai juokėsi.
Jie aptarinėjo vaiko dantis, pačią situaciją. Buvo labai skaudu ten sėdėti ir girdėti, kad yra šaipomasi iš mano vaiko, kuris buvo narkozėje“, – nusivylimo neslepia panevėžietė.
Berniukui iškrito visas dantis
Galiausiai T. Razmislavičiūtę-Juodę nustebino ir tai, kad sūnaus dantukų gydytojai net neapžiūrėjo. Tėvai žinojo, kad berniukui reikia ištraukti vieną dantį, nes pradėjo kaltis naujas, o pieninis dar buvo likęs. Operacijos metu jie šį faktą atsiminė.
Kadangi sūnus buvo užmigdytas, gydytojai tuo pačiu galėjo ištraukti ir šį dantį. Klibantis dantis matėsi akivaizdžiai, plika akimi, todėl specialistai tikrai turėjo tai pastebėti, bet parodyti su pirštu krentantį dantį teko Tomai, nes gydytojai tiesiog jo nepastebėjo.
Operacija buvo atlikta, tačiau tuomet 9-mečio tėvai sulaukė pareiškimo, kad vaiką nuo operacinės stalo į lovą turės iškelti jo tėtis, nes daugiau nėra kam. – „Man tik kilo toks klausimas: o jei nebūtų buvę vaiko tėčio ir būčiau buvusi tik aš, tai mes, moterys, būtume tempusios miegantį vaiką? Juk tai yra sunku.“
Viskas galiausiai išsisprendė, tačiau vaikui atsibudus prasidėjo naujų problemų virtinė – berniukui atšoko vienas kraštas metalinio įtvaro, kuris turėjo laikyti dantuką. Slaugytoja patikino, jog tai – dažnas atvejis, tačiau gydytojas atėjęs į palatą teigė priešingai: jog buvo įspėjęs, kad nieko gero čia nebus ir pasiūlė narkozę bei plombavimą.
„Tačiau ar dabar tikrai reikėjo dar vienos narkozės? Gydytojas man atrėžė, jog mes patys sakėme, kad vaikas bijo. Taip, bijo, tačiau ne iki tokio lygio. Taigi, narkozės atsisakėme ir prasidėjo bandymas plombuoti.
Jis vėl nieko nepaaiškinęs išsitraukė didžiules žirklės ir pradėjo kišti jas vaikui į burną. Sūnus išsigando, todėl gydytojas pasakė, jog nieko mes čia nesutarsime ir kad jis tokiomis sąlygomis nedirbs, jog tai yra nenormalu, o rytoj ateis kitas specialistas, vaikų odontologas, kuris galimai turės kitas priemonės.
Man užkliuvo tai, kad jie turi kitas priemones, o šie gydytojai ne, tačiau dėl šito nieko nebesakiau“, – istoriją tęsia moteris.
Grįžus į palatą ir nepraėjus nė pusvalandžiui – berniukui iškrito visas dantis. Apie tai, kad jis būtų laikęsis 3 savaites negalėjo būti nė kalbos. Pasak pašnekovės, vaikas per visą šį laiką nevalgė, beveik nekalbėjo, todėl, jos manymu, operacija galėjo būti atlikta nekokybiškai.
Į palatą įėjęs gydytojas pripažino, jog dantis buvo suskeldėjęs ir kad praktiškai nebuvo šansų, kad jis prigis. „Šią informaciją jis man galėjo pasakyti prieš operaciją, būtume suradę alternatyvų. Jis žinojo, kad dantis neprigis, bet operaciją atliko.
Vaikas gavo narkozę, negalėjo visą dieną valgyti, netgi gerti vandens, nors lauke buvo labai aukšta temperatūra ir viskas buvo beprasmiška. Taigi, vizito metu mes negavome informacijos ir negavome profesionalaus gydymo“, – aiškino pašnekovė..
Klinikos vadovo atsakymas
Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką dėl šios situacijos. Į laišką sureagavo Žalgirio klinikos vadovas, gydytojas burnos, veido, žandikaulių chirurgas Dalius Matkevičius:
„Gydytojas, kaip pasakoja pati mama socialiniuose tinkluose, iš karto jai pasakė, jog nėra aišku, ar dantis prigis, kad reikės ilgai valgyti tik skystą maistą, kad yra infekcijos rizika.
Nors pripažįstame, kad pagalbą teikęs gydytojas galėjo su šia mama komunikuoti geriau, tačiau iš esmės Žalgirio klinika paslaugas suteikė maksimaliai kokybiškai, atsižvelgiant į konkretaus paciento situaciją ir medicinos lygį.
Kalbant apie tokio pobūdžio traumas, svarbu žinoti, kad išmuštas dantis iš karto tampa negyvas, nes traumos metu danties nervas žūsta iš karto. Vadinasi, nebelieka danties mitybos. Tad siekiame, kad pavyktų, jog išmuštas dantis prie kaulo prigytų per raištį. Vadinasi, mes negyvą kūno dalį dar bandome grąžinti į jo vietą“, – rašoma laiške.
Pasak D. Matkevičiaus, odontologija yra tiek pažengusi, kad gydytojai odontologai gali pašalinti tą negyvą nervą, jo kanalą užplombuoti medžiaga, kad tas dantis, nors ir maitinamas tik iš aplinkinių audinių, net ir neturėdamas mitybos per vidų, vis tiek dar tarnautų. Deja, net jeigu toks išmuštas dantis ir prigis, jis bus trapesnis, greičiau suskils, pakeis spalvą, nes jis yra negyvas.
Gydytojo teigimu, tokio išmušto danties įtvėrimo sėkmę lemia daugybė faktorių. Čia daug priklauso nuo to, kokioje terpėje tas dantis buvo – gal žemėje, gal žolėje, gal ant asfalto, svarbu, kiek bakterijų jis gavo per pirmas 15–20 minučių. Jei nulūžo danties vainikinė dalis, reikia nepamiršti, kad dantis dar turi ir šaknį. Ir čia svarbiausias dalykas yra šaknis, nes reikia, kad ji būtų sveika, kad ją būtų galima įsodinti į alveolinį kaulą, į ložę, kurioje tas dantis buvo.
Dažnai tokios traumos keliauja kartu su trauminiu kaulinio audinio pažeidimu, kai nelieka vienos kaulinės sienelės. Vieniems po įtvėrimo tas dantis gal prigis, kitiems – gal tas dantis supūliuos ir iškris. Tai yra fizika ir tam tikra prasme loterija.
„Ši procedūra, net ir atlikta kaip šiuo atveju pagal visus algoritmus, negarantuoja rezultato. Medicinoje apskritai joks gydytojas negali garantuoti rezultato, nes tai priklauso nuo individualių paciento fiziologinių savybių, paties paciento elgesio po procedūros.
Danties įstatymas nėra operacija, nes audiniai nėra pjaustomi, kaulas nėra redukuojamas. Išmuštas dantis atstatomas į vietą ir įtvirtinamas įtvaru prie gretimų dantų – tai yra pasaulinė praktika, taikoma n metų.
Gydymo procedūrą teikianti gydytojų ir slaugos komanda stengiasi maksimaliai užtikrinti kokybę, jiems rūpi pacientų gerovė. Žalgirio klinikos gydytojai į visus pacientus žiūri su empatija ir patyčios nėra toleruojamos.
Suprantame, kad pacientai gali būti išsigandę, jiems skauda, neramu, nejauku, tačiau medicinos personalui tai yra kasdienybė, todėl procedūrų ar operacijų metu jie ir kalbasi, ir pajuokauja. Besijuokiančio, besišypsančio personalo nereikėtų įtarinėti, kad jie šaiposi ir nori užgauti pacientą ar jį lydinčius asmenis“, – rašo D. Matkevičius.
Žalgirio klinikos Priėmimo-Skubiosios pagalbos skyriuje budi vienas gydytojas, kuris priima ir suaugusius, ir vaikus, ir neįgaliuosius. Anot gydytojo, paslaugų teikimas neįgaliesiems Žalgirio klinikoje nėra retas atvejis. Personalas yra empatiškas, profesionalus ir geba paslaugas tokiems pacientams suteikti, tačiau visais atvejais būtinas tokių asmenų tėvų, globėjų, rūpintojų ir kitų juos lydinčių asmenų supratingumas.
„Jei tokioms šeimoms nėra lengva atlikti įprastas rutinines procedūras, įsivaizduokite, kokiu iššūkiu tai tampa sveikatos priežiūros specialistams, kurie tokiems asmenims turi skubiai suteikti medicininę pagalbą, kai laiko prisipratinti, susitarti ir paaiškinti viską, kas bus daroma, yra labai mažai.
Žalgirio klinikos medikams autistiški ar kitokią negalią turintys pacientai rūpi ir mums skauda, kad mes negalime pilnai atliepti jų specialiųjų poreikių. Šeimos kaltinimai minimoje situacijoje nepagrįsti, tačiau dar kartą įrodantys, kad visuomenėje ženkliai daugėjant autizmo spektrą turinčių asmenų, yra būtinos investicijos į jiems labiau pritaikytos asmens sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūros ir paslaugų sukūrimą“, – laišką baigia D. Matkevičius.
Tiek visokio plauko gydytojams, tiek milicininkams, tiek ministerijoms, Seimui ir pan. mes esame kaip kokie statistiniai vienetai, kuriuos reikia pagydyti, apginti /nubausti, priimti kokį lobistų prastumtą įstatymą apie lošimus, kazino, paskolas, miškų kirtimą (ne skverno ir karbauskio dėka pralobo VMG grupė) ar leidimus sumedžioti viską, kas juda miške... Gaila, bet taip yra. Nežinau, kiek dar kartų turės pasikeisti, kad visą šitą nepotizmo mėšlą išmėžtume iš Lietuvos.
