Anot gydytojo dietologo-proktologo, kraujo kokybės, jo tirštumo apibūdinimui atlikus kraujo tyrimus atsižvelgiama į tam tikrus rodiklius, pavyzdžiui, padidėjęs hemoglobino kiekis, taip pat tai gali išduoti padidėjęs hematokritų kiekis kraujyje.
Specialistas pažymi, kad kai kuriais atvejais tirštesnį kraują gali nulemti ligos, pavyzdžiui, sergančiųjų tikrąja policitemija kraujyje pagaminama per daug raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų), todėl kraujas yra tirštesnis.
Kraujo sutirštėjimas – kas jį lemia?
Tačiau V. Asejev pabrėžia ir tai, kad bet kokiu atveju, kraujas tirštas ar „blogas“ nepasidaro savaime, tai nulemia daugybė įvairių faktorių: nuo gyvenimo būdo iki vartojamų vaistų.
„Hemoglobino padidėjimas gali būti nustatomas net ir esant skysčių trūkumui organizme, kai nepaisoma rekomendacijų, kiek reikia gerti vandens, vemiant, viduriuojant, karščiuojant.
Be to, jei žmogui tenka vartoti vaistus, kurie skystina kraują, atitinkamai jų hemoglobino kiekis gali skirtis nuo žmogaus, kuris, pavyzdžiui, karštą vasaros dieną visai negėrė vandens“, – aiškino V. Asejev.
Didesnis hemoglobino kiekis stebimas ir turinčių žalingų įpročių – rūkančių, gausiai alkoholį vartojančių – asmenų kraujyje. Vis tik, eksperto teigimu, vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių kraujo kokybę, yra mitybos įpročiai:
„Jeigu mes rinksimės greitą, lengvai paruošiamą, šaldytą produkciją, mūsų kraujas bus praturtintas cholesteroliu ir automatiškai padidės ne tik cholesterolis, bet ir cukraus kiekis kraujyje, dėl to išskiriama daugiau insulino.
Visa tai veikia ne tik patį kraują, bet ir kraujagyslių sieneles, o viskas yra susiję. Tokiais atvejais kraujas gali būti geras, bet būna pažeistos kraujagyslės, formuojasi trombai, kurie jas užkemša.“
Subalansuotos mitybos ir skysčių svarba
Gydytojas pabrėžia, kad svarbi visuma – mityba turi būti sveika ir subalansuota, nes pavieniai produktai neatneš stebuklingo rezultato.
„Nėra produktų, kuriuos valgant kasdien, dideliais kiekiais, būtų matomas esminis poveikis. Ar mūsų kraujas tirštas, ar skystas, vien atsisakyti ar valgyti tam tikrų produktų neužtenka.
Reikia koreguoti visą mitybą, tai yra, laikytis režimo ir maitintis sveikai: valgyti įprastai, bet rinktis produktus, kurie nėra kepti riebaluose, valgyti daug daržovių ir gerti pakankamai vandens“, – kalbėjo pašnekovas.
Vis dėlto, jei kraujas sutirštėja, yra produktų, kuriais vertėtų praturtinti mitybą ir įtraukti juos į savo racioną.
Pirmiausia ir svarbiausia, anot gydytojo dietologo-proktologo, yra pakankamas skysčių kiekis organizme, nes ir mūsų kūnas sudarytas iš didelio kiekio vandens.
Rekomenduojama vartoti po 2-2,5 litrų vandens per dieną, o jei norite tiksliau apskaičiuoti, kiek jums asmeniškai reikia suvartoti skysčių, įsidėmėkite šiuos skaičius: vienam kilogramui kūno masės reikia maždaug 30 mililitrų vandens.
Naudinga ir ramunėlių arbata, nes turi priešuždegiminių savybių ir kovoja su organizme prasidėjusiais uždegimais.
Praturtinkite mitybą šiais produktais
Kalbėdamas apie maisto produktus, turinčius kraują skystinančių savybių, V. Asejev pataria nepraeiti pro sezoninius vaisius ir uogas.
„Avietės, kurios turi iš dalies panašų poveikį, kaip ir aspirinas, gali paskystinti kraują. Tokias pačias savybes turi ir aviečių, juodųjų serbentų lapų arbata, galinti padėti skystinti kraują. Bet tai nebus pakaitalas kraują skystinantiems vaistams“, – paaiškino.
Iš uogų į mitybos racioną patariama įtraukti raudonąsias vynuoges, nes jose yra stiprių antioksidantų, padedančių mažinti kraujo krešulių susidarymo riziką.
Rudens pabaigoje parduotuvių lentynas pasiekia ir persimonai – juos verta valgyti dažniau, nes jie turi puikių antioksidantinių savybių ir yra prevencinė priemonė, užkertanti kelią trombų susidarymui.
„Kraują skystinti padeda ir jūros kopūstai, kaip ir kitos jūros gėrybės, nes juose yra daug jodo, kuris mažina kraujo klampumą, gerina kraujagyslių tonusą“, – priduria gydytojas.
Prie kraują skystinančių savybių turinčių produktų priskiriami ir daiginti kviečiai, jų reikėtų suvalgyti bent po kelis šaukštus per dieną.
Ir renkantis ingredientus, kuriais gardinami patiekalai, yra keletas, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį:
„Česnakas, kaip ir vaisiai, turi daug antioksidantinių savybių, pasižymi ir uždegimą slopinančiomis savybėmis, tad teigiamai veikia kraujagyslių sieneles, neleidžia formuotis trombams.
Taip pat naudingas imbieras, cinamonas, ciberžolė – visuose juose yra kurkumino, kuris turi kraują skystinančių savybių ir neleidžia susidaryti krešuliams.“
Svarbiausia nepamiršti saiko
O ar yra produktų, kurių reikėtų vengti, jei kraujas yra tirštas? V. Asejev pažymi, kad tais atvejais, kai siekiant ištirpinti susidariusius kraujo krešulius vartojami kraują skystinantys vaistai, nereikėtų piktnaudžiauti produktais, kuriuose gausu vitamino K.
„Jo yra visose žaliose lapinėse daržovėse, tarp jų ir brokoliuose, špinatuose, kopūstuose, šparaguose“, – detalizavo specialistas.
Net ir vartojant pačius naudingiausius produktus dietologas-proktologas primena nepamiršti saiko.
„Viską reikia vartoti ne dideliais kiekiais, saikingai, nes mūsų organizmui reikia įvairių medžiagų ir mityba turi būti subalansuota.
Žinoma, nebus taip, kad pradėsime kasdien valgyti po pakelį špinatų ir pradės formuotis trombai. Ir jei valgysime daug aviečių, kraujas nepasidarys per skystas, tad atsiradus žaizdai nenukraujuosime“, – aiškino jis.
Vis tik, pašnekovas pabrėžia, kad bet kokiu atveju reikėtų pasitarti su gydytojais, nepradėti užsiimti savigyda ir primena, kad nors kai kurie maisto produktai yra naudingi, jie neatstoja vaistinių preparatų.
