Jiems, skirtingai nei pirmiems, svarbesnis maisto prekių parduotuvių darbo laikas, nei restoranų. Bet į restoraną visų atostogų metu Šventojoje jie užsuks bent kartą, su tikslu keliose nuotraukose įamžinti save, kad vėliau artimiesiems pasakojant apie aukštas kainas Šventosios maitinimo įstaigose, turėtų tai pagrindžiančios medžiagos.
Mes su Katiniene priklausome pirmai kategorijai, nes skirtingai nuo antros, prie jūros stengiamės pailsėti, o neapsikrauti maisto gamyba, kurios pakanka kasdienybėje.
Net neabejoju, kad antros grupės atstovai komentaruose išliedami nepritarimą mūsų su Katiniene poilsio sąvokai, kaip pateisinimą puodų barškinimui atostogų metu, paminės, jų nuomone, aukštas kainas kurortų restoranuose.
Tad už kiek Šventojoje galima pavalgyti trims asmenims? Į šį klausimą pabandysiu atsakyti šioje apžvalgoje.
Meniu pasirinkimas
Pirminis tikslas nebuvo surasti pigiausios valgyklos ar kebabinės. Nes atostogų metu norisi jaustis, kad poilsiauji, o ne darbo metu ieškai kur suvalgyti pigius dienos pietus.
Tad pirmą kriterijų manau labiausiai atitiko Šventosios centre įsikūrusi „Floros simfonija“. Jauki terasa, čiurlenantys fontaniukai – viena iš priežasčių, kodėl Katinienė niekada nesipriešina, kai pasiūlau užsukti į „Floros simfoniją“.
Antras nemažiau svarbesnis kriterijus yra patiekalų pasirinkimas. Manau, peržiūrėję meniu nuotraukas pritars daugelis, kad pasirinkimas čia didelis.
Nors pasirinkimas ir buvo nemažas, bet mes su Katiniene ir mažuoju Katinuku padarėme sąlyginai nedidelį užsakymą. Tie, kas žino, kokie mes esame pavalgantys, pritars, kad dvi sriubos, vienos salotos ir du pagrindiniai patiekalai Katinų šeimynai yra lyg lengvas pietų starteris.
Dienos sriuba – 4,00 eur. Mūsų svečiavimosi dieną dienos sriuba buvo vištienos. Suvalgiusi tirštą vištienos su makaronais, bulvėmis ir kitomis daržovėmis sriubą, Katinienė prisiminusi, jog užsisakė vietoje pagrindinio patiekalo salotas, kiek apsidžiaugė, nes po tokios porcijos sriubos ji jautė lengvą sotumo jausmą.
Skani sriuba, kuri primena tas, kurias verdame namie namiškiams, o iš didelės meilės šeimai sriubą pagardiname gausiai.
Chašlama – 6,50 eur. Chašlama buvo lyg geras troškinukas, kuriame atsispindi visi būtiniausi kriterijai tam, kad sriubą būtų galima vadinti armėniškos chašlamos vardu. Tiršta, gausi daržovių bei mėsos.
Mėsa minkštutė, supjaustyta gan ne mažais gabalais. O dar tas lengvas aitrumas, kurį sriubai suteikia aitriosios paprikos, kurių aitrumas su kiekvienu chašlamos šaukštu vis stipriau jaučiamas.
Po sriubų sekė pagrindiniai patiekalai.
Vištienos šašlykas – 12,00 eur. Mažasis Katinukas nenorėjo jokių užkandžių, o užsakė sau tik vištienos šašlyką. Ir nors mažylis pavalgantis, bet vištienos šašlyką vos, vos įveikė. Aišku, ne be mano pagalbos, nes vieną gabaliuką jam nematant aš iš jo lėkštės nukniaukiau.
Salotos su karšta lašiša – 11,50 eur. Nors Katinienė po sočios sriubos ir džiaugėsi, jog užsisakė tik salotas, o nepagrindinį patiekalą, bet pamačiusi salotas vėl pradėjo bambėti apie dideles porcijas, kurios kenkia jos kūno linijoms.
Tad teko ir jai padėti nepersivalgyti, nugnybiant nemažą lašišos gabalą ir perkeliant į savo lėkštę. O dar pasakykite, kad aš nemyliu ir nesurūpinu Katiniene. Būtų paprašiusi, tai iš didelės meilės jai ir visas salotas būčiau suvalgęs, kad tik ji būtų laiminga vakare žvelgdama į save veidrodyje.
Nors lašišą priskiriame prie riebesnių žuvų, bet salotos dėka lengvo jogurtinio padažo ir greipfrutų išėjo gan gaivios.
Kiaulienos sprandinės kepsnys – 13,50 eur. Man su kepsniu pasisekė dvigubai. Pirma mėsa buvo iškepta gerai, sprandas buvo sultingas. Man asmeniškai būtų užtekę to padažiuko padažinėje, net nebūtų reikėję užtepto BBQ padažo ant mėsos.
O antra, nei Katinukas, nei Katinienė į mano kepsnį nesikėsino.
Kai ateina desertų eilė, dažniausiai pagalvoju apie mano mylimus heiterius, kurie rūpindamiesi mūsų kūno linijomis apipila mus komentaruose klausimais – kur mums tiek telpa.
Tad nenorėdamas ir šį kartą juos nuliūdinti desertus į užsakymą įtraukiau, nors jau buvome sotūs ir laimingi.
Beje, vietoje pyragų užsisakėme pieno kokteilių, nes karštą vasarą norisi ne tik pasisaldinti, bet tuo pačiu ir atsigaivinti.
Obuolių pyrago pieno kokteilis – 7,00 eur. Renkant skaniausią pieno kokteilį Katinų nuomonės išsiskyrė. Ir čia labiausiai tinka daugelio naudojama frazė – „visų skoniai skirtingi“.
Katinienė silpstanti nuo obuolių pyragų, pirmą vietą atidavė pieno kokteiliui su obuolių pyrago gabaliukais.
„Oreo“ pieno kokteilis – 7,00 eur. Man asmeniškai nemėgstančiam saldžių desertų labiausiai tiko kokteilis su „Oreo“ sausaniukais.
„Kinder bueno“ pieno kokteilis – 7,00 eur. O mažasis Katinukas, atvirkščiai, jaučiantis silpnumą saldumynams išgyrė kokteilį su „Kinder bueno“ saldainukais.
Apibendrinimas
Atsakydamas į apžvalgos klausimą reziumuoju.
Trise pravalgėme 73 eur, plius 10 eur arbatpinigių. Jei neskaičiuosime kokteilių, tai suma už trijų asmenų pietus butų – 52 eur.
Tad ar verta atvykus į Šventąją stovėti prie puodų – spręsti kiekvienam poilsiautojui pačiam. Mes renkamės poilsį be trynimosi virtuvėje.
Tada gali daugiau laiko skirti pramogoms ir bendravimui su šeimos nariais, kuriam laiko taip trūksta darbo dienomis.
„Floros simfonijai“ rašau 5/5 už kainos ir kokybės santykį. Nesuklysiu teikdamas, kad pajūryje jau mažai vietų, kurios gali nudžiuginti ne tik gražia terasa, bet ir pasigirti skaniu maistu bei puikiu aptarnavimu.
Apžvalgos autorius: Riebus Katinas
