Jau seniai žinoma, kad karališkoji šeima keičiasi linksmomis ir nebrangiomis dovanomis Kalėdų išvakarėse, o ne per pačias Kalėdas.
Teigiama, kad dovanomis keičiamasi po 18 val., pasimėgavus popietine arbata. Anksčiau šiuo procesu rūpindavosi princas Philipas.
Tačiau, pasak karališkojo tarno Granto Harroldo, kuris septynerius metus dirbo karaliui ir karalienei konsortei, tai nėra vienintelis metas, kai karališkosios šeimos nariai keičiasi dovanomis.
Dovanas dovanoja kasmet
Jis tikina, kad princas Williamas ir jo žmona Kate kiekvienais metais vienas kitam įteikia dovaną – o vaikai princas George, princesę Charlotte ir princas Louis Kalėdų rytą taip pat gauna dovanų nuo Kalėdų Senelio, kaip ir kiti vaikai.
Kalbėdamas su „Mirror“, jis paaiškino: „Man sakė, kad jie dovanoja linksmas dovanas, nes ką dovanoti karališkosios šeimos nariui, kuris turi viską?
Tačiau taip pat manau, kad jie vienas kitam dovanoja gražias dovanas, nes nors dovanojamos linksmos dovanos, jaunesnieji karališkosios šeimos nariai, pavyzdžiui, Williamas ir Catherine, per Kalėdas vienas kitam dovanoja gražias dovanas.“
Taip pat manau, kad Kalėdų dieną pas vaikus ateina Kalėdų Senelis ir jie po eglute randa tradicines dovanas, manau, kad tai laikas, kai vieni kitiems įteikia rimtas, normalias dovanas.
Ir aš manau, kad jie dovanoja rimtus dalykus, bet, deja, nežinau, ką, nebent pamatysime Catherine dėvinčią naujus papuošalus ar ką panašaus.
Kai matau ją su nauju vėriniu ar kitu papuošalu, dažnai pagalvoju, ar tai kalėdinė dovana, bet mes niekada nesužinosime, nebent jie patys pasakytų.“
Karalius mėgsta pajuokauti
G. Harroldas taip pat atskleidė, kokias dovanas karališkoji šeima perka savo darbuotojams ir kokias juokingas dovanas jis yra gavęs iš savo viršininko, dabartinio karaliaus, rašo mirror.co.uk.
Jis sakė: „Per Kalėdas visada gaudavome garsųjį kalėdinį atviruką. Prisimenu, kad prieš jam susituokiant su dabartine karaliene konsorte, gaudavau kalėdinius atvirukus nuo jo, Williamo ir Harry, jie visada buvo ypatingi.
Kitas dalykas, kurį jis darydavo – skylėse, per kurias kasdien gaudavome paštą, jis palikdavo juokingas mažas smulkmenėles. Kartą jis paliko skardinę lašišos, o vienais metais gavau druskos ir pipirų malūnėlį, perrištą kaspinu.
Tikriausiai jis buvo gavęs daug dovanų krepšelių, kartais juose būdavo daugybė daiktų, tad kai kuriuos jis atiduodavo mums. Man tai visada atrodė keista, nes niekada nesitiki tokių smulkmenų. Tai rodo, kad jie turi tą linksmą pusę.
Bet tikrosios dovanos dažnai būna arbatos puodeliai ir lėkštelės ar viskio taurės. Vienais metais gavau gražų vandens ąsotį. Tačiau arbatos puodelius jie dovanotų dvejus ar trejus metus iš eilės, kad turėtumėte visą rinkinį.
Visada parašydavau jam atviruką ir padovanodavau dovanėlę. Prisimenu, kad nebuvo prasmės stengtis dovanoti ką nors prabangaus. Sunku, kai žmogus turi viską.
Bet žinojau, kad jis mėgsta medų, todėl dovanodavau jam stiklainį medaus arba medaus skanėstų, dar ką nors panašaus, kas žinojau, kad jam patiks.“