Tradiciškai buvo manoma, kad psichinė sveikata ir fizinė sveikata yra du atskiri dalykai, o mūsų protas ir kūnas yra atskiri. Tačiau mes vis labiau suvokiame, kaip glaudžiai jie yra susiję, rašo express.co.uk.
Dr Cooper, kuri taip pat yra „Real World Results“, internetinės, tik moterims teikiamos sveikatos, kūno rengybos ir gerovės konsultuojamojo ugdymo paslaugų vadovė, paaiškino:
„Yra įvairių priežasčių, kodėl mūsų psichinė sveikata gali turėti įtakos mūsų fizinei sveikatai ‒ lėtinis stresas (padidėjęs širdies susitraukimų dažnis, didesnis kraujospūdis, virškinimo sutrikimai), netinkamas gyvenimo būdo pasirinkimas, kai prastėja psichinė sveikata (pvz., fizinio aktyvumo trūkumas, netinkama mityba, rūkymas, narkotikai / alkoholis), miego problemos.
Nors psichinės sveikatos gerinimas nebūtinai mus apsaugos nuo fizinės sveikatos problemų, tačiau gerindami savo psichinę sveikatą galime kompensuoti bet kokį neigiamą jos poveikį ir padėti sau gyventi sveikiau ir ilgiau“.
Emocijų valdymas
Vienas iš geriausių Dr Cooper patarimų, kaip pagerinti psichinę sveikatą bei gyventi ilgiau, yra emocijų valdymas. Ji sakė: „Išmokti valdyti sunkias emocijas, kurias mums primeta gyvenimas, yra gyvybiškai svarbu, siekiant išlaikyti gerą psichinę sveikatą. Gebėjimas atpažinti sudėtingas emocijas, įskaitant nerimą, stresą, prastą nuotaiką ir pan., yra pirmas žingsnis sprendžiant šią problemą. Nenustumkite tų jausmų šalin, pažvelkite į juos kaip svarbios informacijos šaltinį“.
„Jei jaučiate nerimą, apsvarstykite būdus, kaip sumažinti stresą, įskaitant kvėpavimo strategijas, kalbėjimą apie problemą, sutelkite dėmesį į tai, ką galite kontroliuoti. Užsirašykite – dažnai matyti nespalvotus dalykus gali būti labai naudinga. Jei jūsų nuotaika prasta, pagalvokite, ko jums reikia, kad tai sustiprintumėte – praleiskite laiką su draugu, nuveikite ką nors įdomaus, meskite iššūkį bet kokioms neigiamoms mintims“, ‒ aiškino ji.
Dr Cooper pasiūlė dar penkis patarimus:
Fizinė veikla
Fizinių pratimų nauda yra gerai žinoma. Įrodyta, kad fizinė mankšta yra naudinga ne tik bendrai fizinei sveikatai, nes gerina širdies, plaučių sveikatą ir padeda siekti sveikesnio svorio, bet ir psichikos sveikatai.
Dr Cooper sakė: „Mankštinimasis gali padidinti serotonino ir dopamino kiekį mūsų smegenyse – vadinamuosius laimės hormonus. Tai gali turėti teigiamos įtakos mūsų mąstysenai ir bendram gerovės jausmui. Ir ne tik tai ‒ reguliarus fizinis aktyvumas gali pagerinti savigarbą ir suteikti pasitenkinimo jausmą“.
Konsultuojamojo ugdymo paslaugas teikianti „Real World Results“ skatina moteris lankytis sporto salėje ir mėgautis kiekviena treniruote. Ne visada reikia sutelkti dėmesį į fizinius rezultatus, kai kalbama apie mankštinimąsi ‒ susitelkimas į pasiekimus ir sustiprėjusi savigarba padės pagerinti psichinę sveikatą. „Real World Results“ siūlo fizinę veiklą ne tik fiziniams pokyčiams, bet ir mąstysenos lavinimui, taip padėdami savo klientėms ugdyti vidinį pasitikėjimą.
Rūpinimasis savimi
Geros psichinės sveikatos kertinis akmuo ‒ reguliariai skiriamas laikas sau ir pasirūpinimas savo interesais. Dr Cooperis sakė:
„Nesvarbu, ar tai būtų ėjimas į sporto salę valandai, maudymasis karštoje vonioje, grojimas mėgstamu instrumentu ar ilgas pasivaikščiojimas, jūs įtraukiate tai į savo prioritetų sąrašą ir būtinai skiriate laiko tam, kas jums patinka“
Ryšys
Posakis „nė vienas žmogus nėra sala“ yra labai teisingas. Dr Cooper paaiškino: „Kaip žmonės, mes esame paukščių būrys – mes turime užmegzti ryšius ir santykius, kurie ne tik būtini mūsų išlikimui, bet ir prisideda prie mūsų gerovės ir laimės jausmo. Mes klestime, kai palaikome sveikus, teigiamus santykius.
Jei mūsų psichinė sveikata nusilpsta, dažnai natūralus atsakas yra atsiriboti, tačiau iš tikrųjų šiuo metu mums to ryšio labiausiai reikia. Taigi, pirmenybę teikite laiko praleidimui su jums mielais žmonėmis. Apsupkite save žmonėmis, kurie jus palaiko ir skatina.
Gali būti, kad jums teks nustatyti tam tikras ribas su tais žmonėmis, kurie yra mažiau naudingi jūsų gerovei, o skirti daugiau laiko tiems, kurie jus palaiko ir įkvepia. Galimybė apsupti save panašiai mąstančių žmonių bendruomene, kuri jus džiugina, gali turėti teigiamą poveikį jūsų gerovei.
Atsipalaidavimas
Gyvenimas yra įtemptas, nuolat skubame ‒ namai, darbas, socialinis gyvenimas, rūpinimasis savimi. „Pasistenkite paskirstyti laiką taip, kad sulėtintumėte lėkimo greitį, pailsėtumėte ir atsipalaiduotumėte bei leistumėte nervų sistemai atsipūsti šiame beprotiškai įtemptame gyvenime“, ‒ sakė Dr Cooper.
Atjauta sau
Tai, kaip mes elgiamės su savimi, turi tiesioginės įtakos mūsų savijautai. Tačiau, pasak Dr Cooper, daugelis iš mūsų net nepastebi to vykstančio vidinio naratyvo ir to, kokį poveikį jis daro mūsų jausmams.
„Jei mes kritikuojame save, būname sau griežti ar apskritai neigiamai galvojame apie save, greičiausiai pamatysime pasaulį per neigiamą prizmę ir pajusime to pasekmes.
Įsijunkite į tą vidinį pokalbį ir pažiūrėkite į tai šiek tiek kritiškiau. Ar jūsų mintys apie save yra teisingos? Ar taip kalbatėtumėte su draugu? Jei atsakymas yra neigiamas, tai kodėl jūs taip kalbate su pačiu savimi?
Parodykite sau šiek tiek daugiau užuojautos, suvokdami, kad viskas yra sunku, galbūt nesate tobulas, tačiau iš visų jėgų stengiatės. Užuojauta sau padeda ugdyti savigarbą, o tai galiausiai sustiprina jūsų psichinę sveikatą“.
